Norvegijos Nobelio komitetas nusprendė 2023 m. Nobelio taikos premiją skirti Narges Mohammadi už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems. Jos drąsi kova pareikalavo didžiulių asmeninių išlaidų, rašoma pranešime.
Iš viso režimas ją suėmė 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 bausmes rykštėmis. Šiuo metu, kai kalbu, N. Mohammadi vis dar yra kalėjime.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, būdama jauna fizikos studentė, N. Mohammadi jau pasižymėjo kaip lygybės ir moterų teisių gynėja. Baigusi studijas, ji dirbo inžiniere ir įvairių reformų siekiančių laikraščių apžvalgininke. 2003 m. ji įsitraukė į Nobelio taikos premijos laureatės Shirin Ebadi įkurto Žmogaus teisių gynimo centro Teherane veiklą. 2011 m. M. Mohammadi buvo pirmą kartą suimta ir nuteista ilgus metus kalėti už pastangas padėti įkalintiems aktyvistams ir jų šeimoms.
Po dvejų metų, paleista už užstatą, N. Mohammadi pasinėrė į kampaniją prieš mirties bausmės taikymą. Iranas jau seniai yra tarp šalių, kuriose kasmet įvykdoma daugiausia mirties bausmių savo gyventojams. Vien nuo 2022 m. sausio mėn. mirties bausme Irane nubausta daugiau kaip 860 kalinių.
Dėl jos aktyvumo prieš mirties bausmių vykdymą 2015 m. N. Mohammadi buvo vėl suimta ir nuteista papildomiems metams už grotų. Grįžusi į kalėjimą, ji ėmė priešintis režimo sistemingam kankinimui ir seksualiniam smurtui prieš politinius kalinius, ypač moteris, kuris praktikuojamas Irano kalėjimuose.
Kai žinia, apie praėjusių metų protestų bangą, pasiekė politinius kalinius, laikomus liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime Teherane, lyderystės vėl ėmėsi. N. Mohammadi. Iš kalėjimo ji išreiškė paramą demonstrantams ir organizavo kalinių solidarumo akcijas. Kalėjimo vadovybė į tai atsakė nustatydama dar griežtesnes sąlygas.
N. Mohammadi buvo uždrausta priimti skambučius ir lankytojus. Vis dėlto jai pavyko slapta išnešti straipsnį, kurį „New York Times“ išspausdino per Mahsa Jina Amini nužudymo metines.
Žinutė buvo tokia: „Kuo daugiau mūsų įkalina, tuo stipresni tampame“. Iš nelaisvės N. Mohammadi padėjo užtikrinti, kad protestai nenusloptų.
Šiais metais Nobelio taikos premijai gauti buvo nominuotos 259 asmenybės ir 92 organizacijos. Bendras nominuotųjų skaičius – 351 – yra antras didžiausias istorijoje. Kandidatus Nobelio institucijos tradiciškai 50 metų laiko paslaptyje.
Nobelio taikos premija laikoma svarbiausiu planetos politiniu apdovanojimu. Neretai premija skiriama vienam asmeniui ar organizacijai, tačiau Nobelio komitetas gali apdovanoti iki trijų laureatų vienu metu.
Pernai premija skirta kalinamam Baltarusijos žmogaus teisių advokatui Alesiui Bialiackiui, žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ iš Rusijos ir Pilietinių laisvių centrui iš Ukrainos. Jie, be kita ko, pagerbti už pilietinių visuomenių savo gimtosiose šalyse stiprinimą ir pagrindinių piliečių teisių gynimą.
Kam atiteks Nobelio premija, visad laikoma paslaptyje. Tai kasmet sukelia daug spėlionių. Lažybų bendrovėse pastaruoju metu favoritu laikytas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėto, anot ekspertų, tai buvo mažai tikėtina, nes jo šalis vis dar dalyvauja gynybiniame kare prieš Rusiją.
Oslo taikos tyrimo instituto „Prio“ direktoriaus Henriko Urdalp kasmetiniame favoritų sąraše, be kitų, buvo žmogaus teisių aktyvistės Narges Mohammadi iš Irano ir Mahbuba Seraj iš Afganistano. Stokholmo taikos tyrimo instituto SIPRI vadovas Danas Smithas pareiškė, kad dėl daugybės ekstremalių orų reiškinių šią vasarą gera idėja būtų Nobelio taikos premiją skirti už klimato apsaugą.
Nobelio taikos premija yra vienintelis Nobelio apdovanojimas, kuris įteikiamas ne Švedijos sostinėje Stokholme, o Norvegijos sostinėje Osle. Stokholme šią savaitę jau paaiškėjo Nobelio premijų laureatai medicinos, fizikos, chemijos ir literatūros srityse. Pirmadienį dar bus paskelbta, kam atitenka Nobelis už ekonomikos mokslus.
Visų apdovanojimų piniginė išraiška šiais metais yra 11 mln. Švedijos kronų (apie 950 000 eurų). Tai yra milijonu kronų daugiau nei pastaraisiais metais. Premijos tradiciškai įteikiamos gruodžio 10-ąją, švedo dinamito išradėjo ir premijų steigėjo Alfredo Nobelio (1833–1896) mirties metinių dieną.
