Buvęs prezidentas bus pašarvotas Senate, bus surengtos valstybinės laidotuvės, penktadienio vakarą pranešė Italijos žiniasklaida.
Ministrų kabineto sekretorius Alfredo Mantovano paskelbė nacionalinio gedulo dieną, sutapsiančią su valstybinėmis laidotuvėmis, tą dieną valstybės vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo, sakoma naujienų agentūros ANSA paskelbtame pranešime. Italijos futbolo federacija FIGC pranešė, kad prieš visas rungtynes nuo penktadienio iki pirmadienio velionis bus pagerbtas tylos minute.
Buvęs komunistas vadovavo valstybei daugiau nei aštuonerius su puse metų nuo 2006 iki 2015-ųjų – ilgiau nei bet kas kitas. G. Napolitano pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą 1953 m., baigęs prezidentavimą tapo senatoriumi iki gyvos galvos ir vėlesniais metais išliko politiškai aktyvus. Jis buvo pirmasis pokario Italijoje išrinktas prezidentas, gerbiamas tarptautiniu mastu. Dėl garbaus amžiaus 2015-ųjų sausį jis atsistatydino anksčiau laiko ir paskutinius metus gyveno uždarą gyvenimą.
G. Napolitano gimė 1925 m. pietų Italijos Neapolio mieste ir dešimt kadencijų atstovavo jam parlamente. Jaunystėje advokatas tapo Komunistų partijos, daugelį metų laikytos svarbiausia Komunistų partija Vakarų Europoje, nariu. G. Napolitano buvo laikomas reformuotoju. Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį jis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas centro kairės vyriausybėje, buvo Europos Parlamento narys.
G. Napolitano gedi jo žmona Clio ir du sūnūs Giovanni ir Giulio.
Pranešus apie jo mirtį pasipylė užuojautos, jas pareiškė Italijos prezidentas Sergio Mattarella, Senato pirmininkas Ignazio La Russa, G. Napolitano pirmtakas prezidento poste Mario Draghi, Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir kiti.
G. Napolitano buvo vadinamas Italijos pastarųjų 70 metų istorijos formuotoju, politiku su europiečio širdimi, nuoširdžiai tarnavusiu Italijos ir Europos institucijoms, pašventusiu gyvenimą demokratijai, žmogaus teisėms, Europos vienybei.
