Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktas pasiūlymas yra „gana keistas“ ir, Lenkijos požiūriu, „didelis nusivylimas“, sakė M. Blaszczakas.
Kijevas, atrodo, pamiršo, kad Vokietija iš pradžių neatėjo į pagalbą Ukrainai, prasidėjus Maskvos plataus masto invazijai 2022 metų vasarį, sakė jis.
V. Zelenskis trečiadienį pasisakė už tai, kad Vokietijai būtų suteikta nuolatinė vieta JT Saugumo Taryboje.
JT iš viso yra 193 valstybės narės. Nuolatines vietas Saugumo Taryboje turi penkios šalys – JAV, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, kurios gali vetuoti visus sprendimus. Dar yra 10 nenuolatinių narių, kurios renkamos dvejų metų kadencijai.
Vokietija pirmiausia turėtų prisiimti atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą Lenkijai, pridūrė M. Blaszczakas. „Reikalavimas atlyginti karo nuostolius, kurį pateikėme Vokietijai, tebegalioja“, – sakė jis.
Praėjusių metų spalį Lenkijos konservatyvi PiS vyriausybė diplomatinėje notoje pareikalavo, kad Berlynas sumokėtų 1,3 trilijono eurų Antrojo pasaulinio karo reparacijų.
Vokietijos vyriausybė atmeta bet kokius reparacijų reikalavimus. Ji mano, kad byla yra baigta dėl 1990 metų sutarties „du plius keturi“ (ofic. Sutartis dėl Vokietijos klausimo galutinio sureguliavimo – red.), kuri reglamentavo susivienijusios Vokietijos užsienio politikos aspektus.
