Sakartvelas kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 m., kai Maskva įsiveržė į mažytę Kaukazo šalį, Rusijos pajėgos yra užėmusios separatistinius Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus.
Pasak Sakartvelo saugumo tarnybų, Ukrainos karinės kontržvalgybos vado pavaduotojas ir buvęs Sakartvelo vidaus reikalų viceministras Giorgi Lortkipanidzė rengia „destabilizaciją su tikslu smurtiniu būdu nuversti vyriausybę“. Jų teigimu, tarp sąmokslininkų yra kartvelai, kovojantys su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, įskaitant įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio asmens sargybinį, jie neva buvo mokomi netoli Ukrainos sienos su Lenkija.
Ukraina ne kartą ragino Sakartvelą paleisti M. Saakašvilį, kuris yra ir Ukrainos pilietis bei buvo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas. Kyjivas pareiškė, kad Sakartvelo valdžia Kremliaus įsakymu „žudo“ sergantį politiką, ir reikalauja perkelti jį į kliniką užsienyje.
Savo ruožtu Sakartvelas pasmerkė tai, ką pavadino „kraštutine diplomatinių santykių eskalavimo forma“.
Pasak Sakartvelo saugumo tarnybos, antivyriausybiniai protestai „planuojami spalį ir gruodį, kai Europos Komisija turės paskelbti savo sprendimą dėl Sakartvelo prašymo tapti Europos Sąjungos (ES) nare“. Jos teigimu, sąmokslas „koordinuojamas ir finansuojamas iš užsienio šalies“.
Pernai ES pripažino Sakartvelo „europinę perspektyvą“, tačiau atidėjo narystės paraišką, o Ukrainai ir Moldovai suteikė oficialių kandidačių statusą. Tai paskatino masinius antivyriausybinius protestus Tbilisyje, vyriausybė sulaukė kaltinimų nesilaikanti įsipareigojimų demokratijai ir pakertanti Sakartvelo siekį tapti ES nare.
Anksčiau rugsėjį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, jog Tbilisiui „vis dar reikia nemažai nuveikti“, kad būtų suteiktas oficialus kandidatės statusas.
