Avių ganytojas priklauso mažai bendruomenei Atlaso kalnuose ir teigia, kad šiomis dienomis jį aplanko niaurios mintys dėl sprendimo, kurį jis turėjo priimti.
T. ait Ighenbaz buvo kartu su žmona, dviems vaikais ir savo tėvais, kai penktadienio naktį jų mažą namą supurtė žemės drebėjimas. Jis buvo stipriausias šalyje per 60 metų.
Šiandien iš šio namo likę tik griuvėsiai.
Šiuo metu į namą tebegalima įeiti. Vyras parodo į griuvėsių krūvą kur anksčiau stovėjo šeimynos namas.
„Štai čia jie ir buvo. Viskas nutiko taip greitai. Kai prasidėjo žemės drebėjimas, visi skubėjome prie durų. Mano tėtis miegojo, pašaukiau mamą, kad ši bėgtų, tačiau ji norėjo sulaukti mano tėčio“, – pasakojo vyras.
Kitoje pusėje vyras matė savo dukterį su žmona.
Grįždamas į sugriautą namą, T. ait Ighenbaz suprato, kad jo sūnus ir tėvai įkalinti po nuolaužomis. Pro jas matėsi išlindusi sūnaus ranka. Žinodamas, kad delsti negalima, vyras skubėjo prie sūnaus Adam, kasdamas ir iš visų jėgų stengdamasis jį ištraukti.
Kai vyras nuėjo gelbėti tėvų, kurie buvo prispausti didelio akmens gabalo, buvo per vėlu.
„Man teko rinktis tarp tėvų ir sūnaus. Negalėjau padėti savo tėvams, nes siena užgulė daugiau nei pusę jų kūno. Tai taip liūdna, aš mačiau kaip jie miršta“, – su ašaromis akyse pasakojo vyriškis.
T. ait Ighenbaz parodo į dėmes ant džinsų ir sako, kad tai jo tėvų kraujas. Visi drabužiai liko name, po žemės drebėjimo šeima neturėjo kuo persirengti.
Šeima šiuo metu gyvena kartu su giminėmis, laikinose palapinėse, netoli senųjų namų. T. ait Ighenbaz sako, kad visi pinigai, kuriuos jis turėjo, liko namuose, o daugelis ožkų žuvo.
„Tai tarsi gimimas iš naujo. Jokių tėvų, jokio namo, nėra maisto, nėra drabužių. Man 50 metų ir turiu viską pradėti iš naujo“, – pasakojo vyras.
Jis negali nė pagalvoti, kaip judėti į priekį, bet prisimena tėvų duotas pamokas.
„Jie visada sakė, kad reikia būti kantriam, sunkiai dirbti ir niekada nepasiduoti“, – prisiminė vyriškis.
T. ait Ighenbaz, bepasakodamas apie sunkumus, pertraukiamas. Prie jo pribėga sūnus, apsikabina.
„Mano tėtis išgelbėjo mane nuo mirties“, – sakė Adam.
„Dabar tiesiog žiūriu į tai“
Už kelių minučių kelio nuo miestelio Amizmiz, prie kelio stovi kitas tėvas, apsikabinęs su sūnumi.
Abdulmajid ait Jaefer sakė, kad jis buvo namuose kartu su žmona ir trimis vaikais, kai prasidėjo žemės drebėjimas ir „iškrito grindys“.
Jo 12 metų sūnus pabėgo iš pastato, tačiau šeima liko užstrigusi.
A. ait Jaefer pasakojo, kad jo kojos buvo įkalintos po nuolaužomis, tačiau jį išgelbėjo kaimynas. Vyras praleido dvi valandas bandydamas išgelbėti žmoną ir vieną iš dukterų. Abi moteris vyras ištraukė nebegyvas.
Tą pačią dieną, vyro kitos dukros kūnas buvo ištrauktas iš griuvėsių. A. aid Jaefer, kuriam yra 47 metai, dabar miega brezentinėje palapinėje, priešais savo namus.
Iš ten jis mato savo virtuvę, tebestovintį šaldytuvą ir paliktus džiūti drabužius. Vyras atsisako palikti teritoriją, teigdamas, kad saugo savo nuosavybę, buvusio gyvenimo prisiminimus.
„Tai mano virtuvė ir mano šaldytuvas. Visi ten buvome. Dabar tiesiog žiūriu ten“, – tepasako A. aid Jaefer.
Prieš įvykstant žemės drebėjimui, A. aid Jaefer sakė, kad niekada nė nesapnavo apie žemės drebėjimą. Net viskam atsitikus, jis negali tuo patikėti.
Prie vyro stodavo mašinos, žmonės pareikšdavo užuojautą. Aplinkiniai ateidavo apkabinti ir paguosti gedulo apimtą vyrą.
„Mano šeimą sudarė penki žmonės. Dabar liko tik du. Šiuo metu galiu galvoti tik apie vieną: savo sūnų“, – liūdnai pasakojo vyriškis.
Parengta pagal bbc.com publikaciją.
