Parlamentaras savo „Telegram“ kanale pranešė, kad didžioji dauguma balsų pritarė R.Umerovo kandidatūrai po to, kai jį į šias pareigas pasiūlė Volodymyras Zelenskis per didžiausią iki šiol karo metu Ukrainoje vykusį perversmą gynybos sektoriuje.
R.Umerovas yra vienas svarbiausių Krymo totorių bendruomenės narių, atstovavęs savo šaliai jautriose derybose su Rusija.
Sekmadienio vakarą vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė R.Umerovą gynybos ministru vietoje Oleksijaus Reznikovo, kuris pasitraukė iš pareigų po 22 mėnesių darbo, įpėdiniu.
„Nusprendžiau atlikti Ukrainos gynybos ministro pakeitimą. Oleksijus Reznikovas praėjo šias daugiau kaip 550 dienų visaverčio karo. Manau, kad ministerijai reikia naujo požiūrio ir kitokių bendravimo formatų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene“, – sakė V.Zelenskis.
Spekuliacijos dėl O.Reznikovo, kuris Ukrainos gynybos ministro pareigas ėjo nuo 2021 m. lapkričio, pakeitimo sklandė jau kelis mėnesius.
Nors asmeniškai jis nebuvo kaltinamas jokiais nusižengimais, buvo manoma, kad šis žmogus, stovintis šalia prezidento V. Zelenskio nuo pat pirmos Rusijos plataus masto invazijos dienos, nesugebėjo sustabdyti korupcijos skverbimosi į Gynybos ministeriją.
Nors Ukrainos prezidento sprendimas pakeisti gynybos vadovą visų pirma buvo vertinamas kaip bandymas atsikratyti korupcijos, BBC publikuotame straipsnyje nurodoma, kad Krymo totoriaus paskyrimas gali būti ir ženklas, jog Ukraina rimtai nusiteikusi susigrąžinti Krymą, kurį Rusija 2014 m. aneksavo iš Ukrainos. Kai kurios Ukrainos Vakarų sąjungininkės, įskaitant JAV, privačiai skeptiškai vertina šio užmojo įgyvendinamumą.
R.Umerovas feisbuko puslapyje jau paskelbė penkis Gynybos ministerijos darbo prioritetus.
„Penki ministerijos prioritetai: Orientacija į kariuomenę, nes tai – didžiausia vertybė. Ministerijos subjektiškumo formavimas. Tarptautinės koalicijos stiprinimas ir plėtra: naujos koalicijos, nauji sąjungininkai, geografijos plėtra. Nulinė tolerancija korupcijai ir skaitmenizacija. Ukrainos karinės pramonės plėtra. Mūsų planas yra pergalė! Turime padaryti viską, kad kuo greičiau prie jos priartėtume“, – sakoma pranešime.
Jis padėkojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą ir sakė, kad „tapti Ukrainos gynybos ministru pačiu istoriškiausiu mūsų šaliai metu yra didžiausia garbė“.
41-erių R.Umerovas yra etninis Krymo totorius, gimęs Samarkando mieste, esančiame Uzbekistane. Vyras yra vedęs ir turi vaikų. Žinoma, kad R.Umerovo šeima gyveno Aluštoje, Kryme, iš kur 1944 m. buvo deportuota.
1944 m. gegužės 18 d. 200 000 žmonių Krymo totorių bendruomenė buvo išnaikinta per vieną dieną – šeimoms buvo duotos kelios minutės susikrauti daiktus. Po to žmonės buvo suvaryti į traukinius ir išsiųsti už tūkstančių kilometrų.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai R.Umerovas dar buvo vaikas, daugeliui Krymo totorių, įskaitant jo šeimą, buvo leista grįžti į pusiasalį. Dešimtajame dešimtmetyje jam ir jo šeimai pavyko grįžti į gimtąjį Krymą.
R.Umerovas pagal išsilavinimą yra finansininkas. Savo karjerą jis pradėjo telekomunikacijų bendrovėje, o vėliau kilo karjeros laiptais ir patraukė į investicijų verslą.
Naujasis gynybos ministras yra vienas iš tarpparlamentinių ryšių grupės su Saudo Arabija ir Turkija pirmininkų, draugystės tarpparlamentinių ryšių su Izraeliu, Kinija, Japonija, Didžiąja Britanija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupių narys.
R. Umerovas ir Krymas
Naujo Ukrainos gynybos ministro biografija glaudžiai susijusi su Krymu. Jis buvo buvusio Krymo totorių Medžliso vadovo Mustafos Džemilevo patarėjas.
Nuo 2019 m. R.Umerovas yra Aukščiausiosios Rados narys, priklauso partijai „Golos“ (liet. „Balsas“). Jis aktyviai dirba Krymo deokupacijos ir žmogaus teisių klausimais.
„Krymo totorių deportacija yra vienas didžiausių sovietinio režimo nusikaltimų, – 2021 m. savo straipsnyje portalui Liga.net rašė jis. – Jį pradėjo tuo metu valdę tironai, siekdami išnaikinti visą tautą“.
Pažymėtina, kad būtent R.Umerovas inicijavo įstatymą, pagal kurį Kijevas netiekia geriamojo vandens į Krymą tol, kol pusiasalis nebus visiškai grąžintas Ukrainos kontrolei. Jo pavardė taip pat figūruoja įstatyme „Dėl Ukrainos čiabuvių tautų“, kuris labai papiktino Maskvą.
Nuo 2020 m. R.Umerovas yra Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sudarytos valstybinės Krymo ir Sevastopolio deokupacijos strategijos kūrimo grupės narys.
R. Umerovas kaip Valstybės fondo vadovas: pasiekimai
Rustemas Umerovas Valstybės turto fondo vadovo pareigas eina nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Ši vyriausybės institucija reguliuoja valstybės turto privatizavimo politiką. Pirmąjį 2023 m. pusmetį Valstybės turto fondas iš privatizavimo gavo 1,82 mlrd. grivinų (maždaug 45,6 mln. eurų) – didžiausią sumą per 10 metų.
„Manau, kad jis yra puikus kandidatas. Atvirai kalbant, aš čia nesu labai objektyvus, nes jis labai ilgai buvo mūsų frakcijos narys, kol buvo paskirtas Valstybės turto fondo vadovu. Tačiau Valstybės turto fondas niekada nebuvo megareformistinė struktūra. Tai gana sudėtinga įstaiga, turinti tūkstančius įmonių ir tūkstančius interesų. Tačiau Rustemui pavyko metus dirbti be nė vieno korupcijos skandalo. Tai tikriausiai jį apibūdina ne tik kaip padorų žmogų, bet ir kaip gerą vadovą“, – interviu radijui „Radio NV“ parlamento narys Jaroslavas Železniakas įvertino R.Umerovo darbą
Rusijos invazija į Ukrainą: dalyvavimas derybose ir apsikeitimas belaisviais
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, R.Umerovas tapo Ukrainos delegacijos nariu derybose su Rusija. Kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad per šias derybas jis buvo nunuodytas, tačiau jis šios informacijos nepatvirtino.
Dėl šių derybų prancūzų laikraščiui „Le Monde“ 2022 m. liepą jis sakė: „Aš nesu čia tam, kad tuščiai kalbėčiau. Noriu išgelbėti šalį.“
Rustemas Umerovas taip pat dalyvavo organizuojant apsikeitimą belaisviais. Per sudėtingus mainus 2022 m. rudenį, kai Rusija paleido 215 karo belaisvių, įskaitant „Azovstal“ gynėjus, būtent jis skrido į Saudo Arabiją. Ukrainiečiai buvo iškeisti į 55 Rusijos karo belaisvius ir Viktorą Medvedčiuką, aukšto rango prokremlišką Ukrainos politiką ir buvusią V. Putino dešiniąją ranką šalyje.
Be to, jis rūpinosi politinių kalinių, vaikų ir civilių gyventojų paleidimu, taip pat žmonių evakuacija iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Nemažai aktyvistų teigia, kad R.Umerovas taip pat dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su ginklų tiekimu Ukrainai. Tačiau jis tai darė privačiai.
Naujasis Ukrainos gynybos ministras: ką sako ekspertai
Kaip visuomeninio Vokietijos radijos ir televizijos transliuotojo „Deutsche Welle“ komentare pažymėjo politikos analitikas Volodymyras Fesenka, R.Umerovo kandidatūrą pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nes jis turi nepriekaištingą reputaciją ir įrodė, kad yra geras derybininkas.
„R.Umerovas turėtų sumažinti socialinę įtampą ir sutvarkyti padėtį, susijusią su viešaisiais pirkimais Gynybos ministerijoje. Jis įrodė, kad yra geras vadybininkas, nekonfliktiškas, neskandalingas ir gerai vertinamas prezidento komandos oponentų. O svarbiausia, jis pasirodė kaip derybininkas, ypač su Turkijos vadovybe rengiant grūdų sandorį ir keičiantis Azovo kaliniais. Dabar jis taip pat yra pagrindinis derybininkas su musulmoniškomis šalimis dėl ginklų tiekimo“, – sakė jis.
Ilko Kučerovo demokratinių iniciatyvų fondo tarptautinio saugumo ekspertas Tarasas Žovtenko mano, kad R.Umerovas puikiai tinka šiam postui, praneša TSN.
„Jei kalbėsime apie išorinį aspektą, apie tai, ar šis atsistatydinimas turės įtakos veiksniams, susijusiems su tuo, kaip Gynybos ministerija bendrauja su mūsų Vakarų partneriais, manau, kad ypatingų problemų nekils. Nors ministras O.Reznikovas buvo labai veiksmingas kaip išorės komunikatorius.
Matėme, kad jis sugebėjo bendrauti ne tik iš oficialios ministerijos vadovo pozicijos, bet ir užmegzti gana gerus tarpasmeninius kontaktus su savo kolegomis, kitų šalių gynybos ministrais, mūsų Vakarų sąjungininkais. (...) Kalbant apie Ukrainos gynybos ministerijos poreikius šiame etape, gynybos ministrui keliami du pagrindiniai reikalavimai: būti vadovu, organizuoti vidinį ministerijos darbą. O antrasis dalykas – išorinė komunikacija, gebėjimas bendrauti su mūsų Vakarų partneriais“, – aiškino T.Žovtenka.
