Partijos „Kartvelų svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė penktadienį specialiame brifinge patikslino, kad turėjo omenyje vizitą Berlyne, kur prezidentė S. Zurabišvili susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
Diena anksčiau I. Kobachidzė paaiškino, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį „prezidentas savo reprezentacines funkcijas vykdo tik pritarus vyriausybei“, o ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, iš esmės uždraudė valstybės vadovei lankytis ne tik Vokietijoje, bet ir Ukrainoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje ir JAE.
Prezidentė ne kartą aiškino būtinybę apsilankyti Europos sostinėse, nes artėja spalis, kai ES vadovybė gali nuspręsti suteikti Sakartvelui kandidatės į ES nares statusą. Tačiau „Kartvelų svajonės“ pirmininkas šį argumentą laiko nepakankamu. Pasak I. Kobachidzės, prezidentė viena vertus, bando „prisiimti nuopelnus už europinę integraciją“, kita vertus, nori „neleisti ES vadovybei priimti teigiamo sprendimo“.
Buvusio prezidento Michailo Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) apkaltino valdančiąją partiją bandymu „sužlugdyti Europos integraciją, kad įtiktų Maskvai“.
VNJ lyderiai pažymi, kad valdantieji pradėjo atvirą puolimą prieš prezidentę S. Zurabišvili iš karto po to, kai Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino ją „prancūzaite su europietiškomis užuominomis“ ir kritikavo už konfrontaciją su Rusija.
Kartu D. Medvedevas gyrė „Kartvelų svajonę“ už „pragmatinę liniją“ santykiuose su Maskva.
VNJ ir kitos opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys apkaltos, nes S. Zurabišvili veikia pagal Konstitucijos straipsnį, kuris įpareigoja visas valdžios šakas „daryti viską dėl Sakartvelo integracijos į NATO ir ES“.
Kitas Sakartvelo prezidentas 2024 metais bus renkamas ne visuotiniu balsavimu, o parlamento balsų dauguma iš karto po tais pačiais metais numatytų parlamento rinkimų.
