Rusijos invazija į Ukrainą sutelkė Briuselio dėmesį į tai, kad reikia naujo politinio postūmio, siekiant paremti keleto kandidačių į ES pastangas.
Tačiau Ukrainoje tebesitęsiant karui, o Moldovos provakarietiškai vyriausybei skubant vykdyti reformas, aukšto rango pareigūnai anksčiau nebuvo linkę siūlyti tikslių tvarkaraščių.
„Manau, kad turime kalbėti apie laiką ir namų darbus“, – Ch. Michelis kalbėjo Bledo strateginiame forume Slovėnijoje. – Rengdami naują ES strateginę darbotvarkę, turime išsikelti aiškų tikslą. Manau, kad abi pusės iki 2030 metų turi būti pasirengusios plėstis. Tai ambicingas, bet būtinas tikslas. Tai rodo, kad esame rimtai nusiteikę“.
Ch. Michelis pažymėjo, kad Vakarų Balkanų šalys, atsiradusios po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, pradėjo siekti narystės ES daugiau nei prieš du dešimtmečius.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pritarė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nuomonei, kad Europa turėtų tesėti pažadus, kuriuos Briuselis davė šalims kandidatėms.
Kartu jis pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono argumentui, kad prieš integruodama naujas nares Sąjunga taip pat turėtų supaprastinti savo sprendimų priėmimo procesus.
