Praėjus mėnesiui po pirmalaikių rinkimų nei P. Sánchezas, nei A. N. Feijóo neturi pakankamai kitų partijų paramos. Per balsavimą žemuosiuose parlamento rūmuose valstybės vadovo paskirtas kandidatas pirmajame rate turi surinkti absoliučią mažiausiai 176 balsų daugumą. Antrajame rate užtenka paprastos daugumos.
A. N. Feijóo partija PP aiškia laimėjo liepos 23 d. vykusius rinkimus, tačiau iškovojo mažiau mandatų nei tikėjosi – 137. Jos galima koalicijos partnerė dešinioji populistinė partija „Vox“, be to, prarado 19 vietų ir dabar jų turės tik 33.
Todėl, žiniasklaidos vertinimu, kandidatas A. N. Feijóo per balsavimą parlamente neturėtų šansų. Tačiau gali būti, kad Felipė dėl pergalės rinkimuose vis tiek skirs jį kandidatu.
Manoma, kad P. Sánchezas turi daugiau šansų už savo konkurentą. Tačiau be kairiųjų aljanso „Sumar“ ir kelių mažesnių regioninių partijų paramos socialistui reikėtų susitarti ir su savanoriškoje tremtyje Briuselyje gyvenančio Katalonijos separatistų lyderio Carleso Puigdemont'o partija „Junts“. Bet „Junts“ reikalauja surengti referendumą dėl nepriklausomybės – o jį P. Sánchezas greičiausiai atmes.
Remiantis Ispanijos konstitucija, kandidatą turi skirti karalius. Kai monarchas paveda politikui sudaryti vyriausybę, šis pradžioje turi pranešti, ar sutinka. Taip būna ne visada. 2016 m. tuometinis pareigas einantis konservatorių premjeras Marianas Rajoy, pavyzdžiui, atsisakė, nes neturėjo užtektinai paramos.
Parlamentui atmetus pirmąją kandidatūrą, ims tiksėti laikrodis: jei praėjus dviem mėnesiams po to šalis dar neturės vyriausybės, turės būti skelbiami nauji rinkimai. Jie turėtų įvykti per 47 dienas.
