Ilgą laiką atrodė, kad šis prakeiksmas buvo panaikintas ir beveik pamirštas, tačiau šiemet, regis, ji vėl sugrįžo su kaupu. Visų pirma, padažnėjo išpuoliai prieš Rusijos regionus, įskaitant Maskvą, dėl kurių kaltinama Ukraina. Beveik kasdien į oficialius pastatus, karinius ir kitus infrastruktūros objektus įsirėžia dronai. Šios atakos leido paprastiems rusams pajusti, kokį siaubingą smurtą Ukraina patiria nuo praėjusių metų vasario.
„Prakeiksmą“ pajuto ir jūroje esantys Rusijos kariniai objektai. Per kelias dienas buvo sunaikintas didelis rusų desantinis laivas ir degalus okupantams gabenęs tanklaivis. Kilo grėsmė Rusijos prekybos ir tiekimo keliams.
Rugpjūtį kone kiekvieną dieną naujienų žiniasklaidoje rodėsi pranešimai apie nedidelio masto, bet nesiliaujančias Ukrainos dronų atakas Rusijoje. Pasak pareigūnų, daugumą jų iš dangaus numuša sustiprinta priešlėktuvinė gynyba. Tačiau jų pakanka, kad rusams kiltų nerimas.
„Mes visi esame šokiruoti, kad tai vyksta čia, – Maskvoje vietos žiniasklaidai sakė savo vardo neatskleidusi moteris. – Bet mes nesame politikai, todėl nenorime komentuoti“.
Rusijoje gyventojai ir toliau susiduria su griežtomis represijomis, ypač dėl karo Ukrainoje kritikos.
Kita moteris vietos žiniasklaidoje pasirodė su užtušuotu veidu, kad būtų apsaugota jos tapatybė: „Turiu du vaikus ir noriu, kad man nebebūtų gėda, jog jie gimė šiais laikais“, – sakė ji.
Kiti rusai, matyt, nusprendė kovoti radikaliau. Rugpjūtį visoje šalyje padaugėjo kariuomenės verbavimo centrų padegimų – per savaitę, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, įvykdyta kiek daugiau nei dvi dešimtys išpuolių.
Rusijos pareigūnų teigimu, pažeidžiamus piliečius, pavyzdžiui, pensininkus, išpuoliams įkalbinėja Ukrainos agentai, prisistatantys policijos pareigūnais arba kreditoriais, reikalaujančiais paskolų ir verčiančiais juos veikti.
Tačiau su viena Rusijos partizanų grupe susijęs šaltinis neigia, kad rusai yra verčiami. CNN jis atskleidė, kad tokiu būdu Kremlius bando nuslėpti augantį visuomenės nepasitenkinimą.
„Jei žmonės nebūtų supykę ant valdžios, jie nieko nedarytų“, – sakė CNN šaltinis.
Antroji rugpjūčio savaitė buvo ne mažiau įtempta nei pirmoji, o žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo kur kas daugiau. Mažame Rusijos Sergijevo Posado mieste, esančiame maždaug už dviejų valandų kelio nuo Maskvos, paslaptingas sprogimas nugriaudėjo pramonės gamykloje. Danguje buvo matomas tamsus, grybo formos dūmų debesis.
Valdžios institucijos primygtinai tvirtina, kad sprogimas įvyko dėl saugos pažeidimo fejerverkų gamykloje, ir neigia pranešimus apie sabotažą gamykloje, kuri kadaise buvo pirmaujanti karinės optinės įrangos, įskaitant naktinius akinius ir optiką, gamintoja.
Nepaisant to, sprogimas padarė didžiulę žalą: Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, apgadinta 440 butų ir 20 privačių namų, sunaikinti 184 automobiliai, sužeisti 84 žmonės, 1 žuvo, dar mažiausiai 8 laikomi dingusiais be žinios.
„Rusijos rugpjūčio mėnesio prakeiksmas iš tiesų sugrįžo“, – pažymi CNN.
