Liepos 26 d. Nigerio kariškiai nuvertė demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą. Po dviejų dienų generolas Abdourahamane`as Tchiani, nuo 2011 metų vadovavęs prezidento gvardijai, pasiskelbė naujuoju šalies lyderiu.
Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) pareikalavo grąžinti demokratiškai išrinktą valdžią ir pareiškė, jog Bendrija „imsis visų reikiamų priemonių, kad Nigeryje būtų atkurta konstitucinė tvarka“. Bet chunta atmetė šį ultimatumą ir, kaip pranešė pirmadienį televizijos kanalas CNN, permeta į sostinę ginkluotąsias pajėgas, ruošdamasi atremti galimą užsienio karinę intervenciją.
Leidinys „The South China Morning Post“ praėjusią savaitę pažymėjo, kad karinis perversmas Nigeryje apsunkina Kinijos investicijas Sahelio regione, ir priminė, kad per pastaruosius trejus metus valstybės perversmai taip pat įvyko Burkina Fase, Gvinėjoje, Malyje, Čade ir Sudane. Visose šiose šalyse Kinija turi didelių ekonominių interesų, ypač kasybos ir naftos gavybos srityje, pabrėžė laikraštis. Prekybos ministerijos Pekine duomenimis, Kinija investavo daugiau kaip 4,5 mlrd. dolerių į Nigerio naftos pramonę ir beveik 500 mlrd. į urano gavybą šioje šalyje.
