Bosnijos serbų pajėgos užėmė rytinį miestą 1995 m. liepos 11 d., likus vos keliems mėnesiams iki Bosnijos karo pabaigos. Jos nužudė maždaug 8000 musulmonų vyrų ir berniukų, du tarptautiniai teismai šiuos veiksmus pripažino genocidu.
Dažniausiai genocidą neigia Bosnijos Serbų Respublikos lyderiai, ypač jos prezidentas Miloradas Dodikas. „Srebrenicoje nebuvo genocido (...) sakau tai ramia sąžine“, – balandį teigė M. Dodikas.
Srebrenicos memorialinio centro metinėje ataskaitoje sakoma, kad nuo 2022 m. gegužės iki šių metų gegužės Bosnijoje ir regione būta 90 genocido neigimo atvejų, o per tą patį laikotarpį ankstesniais metais – beveik 700.
Nuo 2021 m. už Srebrenicos genocido ir kitų karo nusikaltimų neigimą bei karo nusikaltėlių šlovinimą gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Dėl to neigimo atvejų sumažėjo, nors niekas dar nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Žiaurumai Srebrenicoje buvo vieni baisiausių per 1992–1995 m. Bosnijos karą, pareikalavusį beveik 100 tūkst. gyvybių.
Jungtinių Tautų teismas nuteisė Bosnijos serbų karo laikų politinį lyderį Radovaną Karadžičių ir jo kariuomenės vadą Ratko Mladičių kalėti iki gyvos galvos. Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, sakęs, jog „tai tik teismo sprendimas, nieko daugiau“, ataskaitoje irgi minimas tarp neigiančiųjų genocidą.
Genocidas dažniausiai neigiamas liepos mėnesį, kai pagerbiamas aukų atminimas. Liepą du Bosnijos serbų studentai sukėlė musulmonų pasipiktinimą, socialiniuose tinkluose šlovinę R. Mladičių. Po kelių dienų Serbijos žvalgybos agentūros vadovas Aleksandaras Vulinas pasiūlė jiems stipendiją ir galimybę tęsti mokslus agentūros akademijoje Belgrade.
