Nijos Nikel penkiametė dukra Eva seniau patirdavo iki 100 epilepsijos priepuolių per dieną. Tai buvo iki tol, kol prieš tris metus mergaitė pradėjo naudoti medicininėmis kanapėmis grįstą gydymą, rašo „Politico“.
„Iš pradžių dvejojau, tačiau dabar esu dėkinga, kad sutikau pabandyti. Eva dabar geba susikaupti, o atakų skaičius sumažėjo nuo 100 iki 5 per dieną. Dabar ji gali lankyti mokyklą, išsimiegoti ilgiau nei aštuonias valandas“, – pasakojo N. Nikel. Moteris vadovauja nevyriausybinei „Epiprosvita“ organizacijai, kuri remia Ukrainos žmones, kenčiančius nuo epilepsijos.
N. Nikel paskutinius penkerius metus praleido kovodama dėl medicininių kanapių įteisinimo Ukrainoje. Šiuo metu šalyje kanapių gydymas yra griežtai ribojamas, kaip ir šio augalo importas. Sudėtinga Ukrainos pasienio situacija gali reikšti medicininių kanapių trūkumą. Tačiau N. Nikel pastangos veltui nenuėjo.
Naujame siūlomame įstatyme svarstoma įgalinti sistemą, kuri išduos licenzijas kanapių auginimui, o gydymo įstaigos ir verslininkai gales pirkti, pervežti, laikyti ir platinti iš kanapių pagamintus vaistus. Gydytojai turės galimybę paskirti šiuos vaistus.
Bet N. Nikel pergalės švęsti neskuba.
Yra kritiškai svarbus niuansas. Pasak šio įstatymo, kanapės išliks draudžiama medžiaga, tad su augalu susiję tyrimai ir kita plėtra taps sudėtingu procesu, o naudojimo taisyklės bus painios.
Įstatymų leidėjai šiuo metu dirba prie šių detalių, bandoma spėti pabaigti darbus iki antrojo svarstymo, kuris vyks rudenį.
Ilgai lauktas pokytis
Pirmas bandymas legalizuoti kanapes vyko dar 2019 metais, tuomet šie bandymai žlugo, tačiau žiaurus karas su Rusija gali pakeisti situaciją.
„Karas priartina skausmą iki kiekvieno piliečio“, – teigė Taras Ratušnijus. Vyras yra aktyvistas, „Cannabis Freedom March“ bendrasteigėjas.
Praeitais metais Ukrainos sveikatos ministerija pranešė, kad dėl karo net 57 proc. ukrainiečių gali išsivystyti potrauminis streso sindromas.
„Suprantame, kad šiandien yra daugiau nei du milijonai ukrainiečių, kuriems itin reikia medicininių kanapių. Suvokiame, kad po karo šis poreikis dar išaugs, šie vaistai bus ypač reikalingi sužalotiems kariams, kurie kentės nuo PTSD“, – sake Ukrainos parlamento sveikatos komiteto vadovas Michailas Radutskijus.
Dabartinis įstatymo projektas, kuris Ukrainos vyriausybei pateiktas 2022 metų birželį, sulaukė didelio palaikymo iš Ukrainos sveikatos ministerijos, valstybės saugumo ir gynybos tarybos, prezidento Volodymyro Zelenskio ir daugiau nei 40 ukrainiečių onkologų.
Ne visi pritaria liberaliems pokyčiams. Partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko, buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė, žinoma dėl „Tamiflu“ lobizmo per 2009 m. gripo pandemiją, teigė, kad nors ji pritaria medicininių kanapių legalizavimui, dabartinis įstatymo projektas iš tiesų yra užmaskuotas kanapių prekybos legalizavimas, kuris bus naudingas tik vaistų korporacijoms.
Su tuo nesutinka Olga Stefanyšyna, Ukrainos įstatymų leidėja iš „Holos“ partijos. O. Stefanyšyna yra viena iš medicininių kanapių legalizavimo šalininkių Ukrainos parlamente.
Ji teigia, kad naujasis įstatymo projektas numato ne tik liberalizavimą, bet ir griežtą medicininių kanapių verslo kontrolę bei licencijavimą.
„Iš tikrųjų legalizavimas ištrauks didžiulę rinką iš šešėlio ir gerokai sumažins gydymo išlaidas tiems pacientams, kurie dabar turi nelegaliai ieškoti medicininių kanapių savo skausmui numalšinti“, – sakė O. Stefanyšyna.
Darbas su terminais
Pagal dabartinę siūlomą įstatymų pataisą yra du dideli trūkūmai.
Pirma, nors įstatymu leidžiama auginti kanapes, juo taip pat nustatomas draudimas iki 2028 m. importuoti žaliavas, taigi medicininių kanapių produktų gamyba atidedama iki tol, kol Ukraina sukurs savo tiekimo grandinę. Tuo metu susiformuotų vakuumas rinkoje.
„Šis įstatymų pakitimas reiškia, kad Ukraina negalės gaminti vaistų iš žaliavų, importuojamų iš užsienio. Ir iš tikrųjų tai gali nesuteikti greito priėjimo prie vaistų, nes auginimas ir paruošimas užtruks kelerius metus“, – sake O. Stefanyšyna.
Antra, kanapės ir jų dariniai paliekami Ukrainos draudžiamų medžiagų sąraše, užuot perkėlus juos į medžiagų, kurios gali būti naudojamos mediciniais tikslais, griežtai kontroliuojant vyriausybei, sąrašą.
Nors auginimui, gamybai ir platinimui bus išduodamos specialios licenzijos, taisyklės, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, klinikiniais tyrimais ir naudojimu, lieka neaiškios.
Tokie kritikai, kaip T. Ratušnijus iš „Cannabis Freedom March“, teigia, kad toks stebėjimas apribos įstatymo teikiamą naudą.
„Jei medžiaga lieka uždrausta, kaip galima ją tirti ar gaminti vaistus?“ – klausė T. Ratušnijus.
O. Stefanyšyna teigia, kad vyriausybė kontroliuoja draudžiamų medžiagų sąrašus, todėl ji gali nuspręsti atlikti šį pakeitimą be parlamento.
Ji daugiausia dėmesio skiria įstatymo pakeitimui, kad būtų padidinta licencijų išdavimo kontrolė ir panaikintas straipsnis, kuriuo iki 2028 m. įvedamas draudimas importuoti žaliavas iš užsienio.
Dabartinis moters prioritetas – iki antrojo svarstymo rudenį pasiekti, kad įstatymo projektas būtų geresnės būklės, taip siekiant įtikinti balsingus populistus kritikus, kad įmanoma rasti veikiantį modelį ir pakeisti įstatymą, kuris būtų naudingas visiems.
Nikel nuomone, su karu atsiradęs politinių vėjų pasikeitimas buvo galimybė, kuria reikia pasinaudoti.
„Mes vis tiek turėjome stumti įstatymo projektą, kuriame yra daug netikslumų, kad tik pradėtume procesą. Tačiau esu tikra, kad iki galutinio balsavimo sugebėsime priimti reikiamas pataisas“, – sake N. Nikel.
Parengta pagal politico.eu.
