Kai kurių Afrikos valstybių atstovai perspėjo, kad neperleidus valdžios, gali būti panaudota jėga. Jie taip pat skyrė pučistams finansines sankcijas po naujausio perversmo džihadistų niokojamame Sahelio regione, sukėlusio nerimą žemyne ir Vakaruose.
Per trečiąjį perversmą per trejus metus Sahelyje buvo nuverstas išrinktas Nigerio prezidentas ir Vakarų sąjungininkas Mohamedas Bazoumas, jis nuo trečiadienio sulaikytas kariškių. Įtakingos prezidento gvardijos vadovas generolas Abdourahamane Tchiani pasiskelbė Nigerio lyderiu ir teigė, kad pučas buvo atsakas į „saugumo padėties pablogėjimą“, susijusį su džihadistais, taip pat korupciją ir ekonomikos bėdas.
M. Bazoumas yra vienas iš provakarietiškų lyderių Sahelyje, ten nuo 2020 m. džihadistų sukilimas sukėlė perversmus Malyje ir Burkina Fase. Po perversmo buvusi kolonijinė Nigerio valdytoja Prancūzija ir Europos Sąjunga sustabdė bendradarbiavimą saugumo srityje ir finansinę pagalbą Nigeriui, Jungtinės Amerikos Valstijos perspėjo, jog taip pat gali nutraukti pagalbą.
Nuo 1960 m., kai Nigeris tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos, jame jau seniai vyksta kariniai perversmai, nors pastaraisiais metais politinis nestabilumas buvo mažesnis. Kai 2021 m. į valdžią atėjo M. Bazoumas, tai buvo pirmasis demokratinis valdžios perdavimas šalyje.
Per nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Nigerijoje Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) regioninis blokas pareikalavo, kad M. Bazoumo valdymas būtų per savaitę atkurtas, kitaip blokas imsis „visų priemonių“ konstitucinei santvarkai atkurti.
„Tokios priemonės gali apimti jėgos panaudojimą“, – sakoma ECOWAS pareiškime. „Nebeturime laiko siųsti įspėjamąjį signalą (...) Atėjo laikas veikti“, – sakė Nigerijos prezidentas ir ECOWAS pirmininkas Bola Tinubu.
Iš karto nebuvo aišku, kaip 15 narių ECOWAS gali panaudoti jėgą. Praėjusiais metais blokas susitarė sukurti regionines saugumo pajėgas, kurios imtųsi veiksmų prieš džihadistus ir užkirstų kelią kariniams perversmams, tačiau išsamiau neapibrėžė, kokios tai būtų pajėgos ir kaip jos būtų finansuojamos.
Blokas taip pat skyrė finansines sankcijas chuntos lyderiams ir šaliai, įšaldė „visus komercinius ir finansinius sandorius“ tarp valstybių narių ir Nigerio, vienos skurdžiausių pasaulio valstybių, JT žmogaus raidos indekse dažnai užimančios paskutinę vietą. Nigerio ministras pirmininkas Ouhoumoudou Mahamadou sekmadienį transliuotojui „France24“ sakė, kad sankcijos „bus katastrofa“ tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.
Šeštadienį chunta pasmerkė ECOWAS viršūnių susitikimą, sakydama, kad jo tikslas buvo „patvirtinti agresijos prieš Nigerį planą karinės intervencijos į Niamėjų pavidalu“.
„Tegyvuoja Putinas“ ir „šalin Prancūziją“
Sostinėje Niamėjuje tūkstančiai žmonių su Rusijos ir Nigerio vėliavomis susirinko prie nacionalinio parlamento pareikšti paramos chuntai. Maskva daugelį metų didino savo įtaką Afrikoje, kaimyniniame Malyje karinė chunta bendradarbiauja su pajėgomis iš Rusijos.
Vėliau demonstrantai patraukė prie Prancūzijos ambasados, jie šaukė „tegyvuoja Putinas“ ir „šalin Prancūziją“. Kai kurie protestuotojai nuplėšė ambasadą žyminčią lentelę, tupėjo ant jos, o paskui ją pakeitė Rusijos ir Nigerijos vėliavomis. Demonstrantai mėgino šturmuoti ambasadą, bet buvo išsklaidyti ašarinėmis dujomis.
Buvo pastebėta, kad Nigerijos saugumo pajėgos, bandydamos išsklaidyti protestuotojus, panaudojo ašarines dujas. Vienoje nuotraukoje iš įvykio vietos matyti, kaip žmonės bando užkurti gaisrą prie komplekso.
Iki 1860 m. nepriklausomybės Nigeris daugiau kaip 50 metų buvo Prancūzijos kolonija. Iki ketvirtadienio pučo abiejų šalių diplomatiniai ryšiai buvo tvirti, tačiau daugelis nigeriečių mano, kad Prancūzija ir toliau elgėsi kaip imperinė galia, atimdama iš Nigerio gamtinius išteklius ir diktuodama jo vadovams, kaip valdyti ekonomiką.
„Nigeris per daug nukentėjo nuo Prancūzijos nurodymų. Dėl jų sistemos 10 metų buvau bedarbis, – sakė vienas iš demonstrantų Karimou Sidi. – Mes norime laisvės.“
Protestuoti atėjęs universiteto studentas Hadiza Kanto sakė, kad palaiko perversmo lyderius, nes „jie yra prieš Prancūziją, kuri mus visus apiplėšė“.
„Mes ketiname išvyti Prancūziją iš Afrikos“, – sakė Kanto.
Prancūzija pasmerkė ambasados užpuolimą ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei bus užpulti jos piliečiai ar interesai, taip pat pranešė sustiprinusi ambasados saugumą. Šiuo metu Nigeryje yra nuo 500 iki 600 Prancūzijos piliečių, tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė radijui RTL, kad su jais susisiekta ir imtasi atsargumo priemonių, kol kas įsakymo juos evakuoti nėra.
Ekspertai vertina, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas norėtų išplėsti savo šalies įtaką regione. Kaimyniniame Malyje jau veikia Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, o jos vadovas Jevgenijus Prigožinas pasveikino perversmą kaip gerą naujieną ir pasiūlė savo kovotojų paslaugas. Tačiau kol kas neaišku, ar naujoji karinė vadovybė pasuks Maskvos link, ar sieks laikytis Nigerio Vakarų sąjungininkų.
Konfliktų ekspertai sako, kad iš visų regiono šalių Nigeriui gresia didžiausias pavojus, jei jis nusigręš nuo Vakarų, nes tarptautinė bendruomenė jam skyrė milijonus dolerių karinės pagalbos.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad tolesni Nigerio ir JAV susitarimai dėl saugumo ir ekonomikos priklauso nuo to, ar bus išlaisvintas A. Bazumas, kuriam tebėra skirtas namų areštas, ir „nedelsiant atkurta demokratinė tvarka Nigeryje“.
Nigerio kariuomenės vadai galėjo rasti vieną potencialų sąjungininką – rytinį šalies kaimyną Čadą. Pasak Nigerio kariškiams artimo šaltinio, Čado prezidentas Mahamat Idriss Deby Itno sekmadienį buvo atvykęs į Nigerio sostinę Niamėjų ir nusifotografavo kartu su pagrindiniu pučo dalyviu. Čadas nėra ECOWAS narė.
