„Investicijos į naujas atomines elektrines yra žalingos klimatui dėl didelių išlaidų ir ilgo statybos laiko“, – teigiama liepos 21 d. paskelbtame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius yra Luke'as Haywoodas iš Europos aplinkos biuro (EEB), žaliųjų teisių gynimo grupės.
Dokumente analizuojamos priežastys, dėl kurių vėluojama įgyvendinti pastaruosius didelius Europos branduolinius projektus, tokius kaip Prancūzijos Flamanvilio ir Suomijos Olkiluoto reaktoriai, kurių projektuose vis viršijamos išlaidos.
„Atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo skubumą, pagal kurį 2030-aisiais ES elektros energijos tinkle išmetamų teršalų kiekis turi būti sumažintas beveik iki nulio, pirmenybė turėtų būti teikiama pigiausiai technologijai, kuri gali būti įdiegta greičiausiai“, – teigiama dokumente, kuriame teigiama, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai „pranoksta branduolinę energiją“ tiek sąnaudų, tiek greičio atžvilgiu.
Pasak autorių, svarbiausia, kad naujos investicijos į branduolinę energetiką yra „pavojingas trukdis“ ES šalims, nes dėl jų sumažėja investicijos, kurios kitu atveju galėtų būti skirtos kitoms lengvai prieinamoms technologijoms, kurias galima įdiegti daug greičiau.
„Kiekvienas į naujas atomines elektrines investuotas euras, palyginti su investicijomis į atsinaujinančiąją energetiką, atitolina anglies dioksido išmetimo mažinimą“, – perspėjo mokslininkai.
Visoje Europoje planuojama arba rimtai svarstoma statyti naujus branduolinius reaktorius. Apie tokius planus paskelbė Prancūzija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Tyrimas pakartojo ES klimato vadovo Franso Timmermanso, kuris įspėjo apie pasekmes ES vyriausybių biudžetui, komentarus, kad nauji branduoliniai projektai yra „labai brangūs“ ir per visą jų gyvavimo ciklą jiems tenka didelė finansinė našta.
„Jei įsipareigojate įgyvendinti naują branduolinę energetiką, žinokite, kad reikės milžiniškų, milžiniškų investicijų, ir turėkite omenyje išlaidas per visą gyvavimo ciklą, o tai reiškia, kad su ja būsite susiję ilgą, ilgą, ilgą laiką“, – aiškino F. Timmermansas 2020 m., praėjus metams po to, kai pradėjo eiti pareigas.
2021 m. priimtame ES klimato teisės akte nustatytas teisiškai privalomas tikslas iki 2030 m., palyginti su 1990 m. lygiu, 55 proc. sumažinti grynąjį bloko išmetamą anglies dioksido kiekį, o iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį.
Briuselyje Europos Komisija oficialiai užėmė neutralią poziciją branduolinės energetikos klausimu, teigdama, kad neblokuos valstybės pagalbos naujų reaktorių statybai.
Tačiau Komisijos nusiteikimas prieš branduolinę energiją išryškėjo kovo mėn. pateiktame pasiūlyme dėl pramonės akto dėl grynojo nulio, kuriame atominė energija nebuvo įtraukta į ES „strateginių“ technologijų, skirtų bloko anglies dioksido išmetimo mažinimui, sąrašą.
Taip pat atominė energija nė karto nepaminėta kovo 23 d. paskelbtame Komisijos darbo dokumente dėl „strateginių“ ekologiškų pramonės šakų.
Šiuo metu Europos Parlamentas svarsto grynojo nulinės pramonės akto pataisas prieš galutinį jo priėmimą, o ES įstatymų leidėjai siekia, kad reglamento projekte būtų panaikintas skirtumas tarp „strateginių“ ir nestrateginių technologijų.
Tai sukėlė žaliųjų grupių, tokių kaip Europos aplinkos apsaugos biuras, susirūpinimą.
Parengta pagal „Euractiv“ inf.
