Elitinės gvardijos nariai uždarė prieigą prie prezidento rezidencijos ir biurų sostinėje Niamėjuje, o nutrūkus deryboms „atsisakė jį paleisti“, sakė šaltinis prezidentūroje.
Kariai pareiškė, kad šalyje bus sustabdyta „visų institucijų“ veikla, uždarytos sienos ir įvesta komendanto valanda „iki atskiro pranešimo“ nuo 22 val. vakaro iki 5 val. ryto.
„Mes, gynybos ir saugumo pajėgos... nusprendėme padaryti galą prezidento Bazoumo režimui“, trečiadienį vėlai vakare per televiziją transliuotame kreipimesi sakė pulkininkas majoras Amadou Abdramane.
„Tai vyksta dėl nuolat blogėjančios saugumo padėties, prasto ekonominio ir socialinio valdymo“, – pridūrė jis, apsuptas kitų devynių uniformuotų karių.
Regiono ir pasaulio lyderiai ragino paleisti M. Bazoumą, kuris pradėjo eiti pareigas prieš dvejus metus, taikiai perėmęs valdžią pirmą kartą nuo 1960 metų, kai Nigeris tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos.
Kaimyninio Benino prezidentas Patrice‘as Talonas vyks į Niamėjų tarpininkauti, sakė Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) vadovas.
M. Bazumas, vienas iš mažėjančios provakarietiškų lyderių Sahelio regione grupės, buvo išrinktas 2021 metų balandį ir perėmė skurdo bei džihadistų sukilimų kamuojamos šalies valdymą.
Socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) prezidento kanceliarija teigė, kad „prezidento gvardijos (PG) elementai supyko... (ir) nesėkmingai bandė užsitikrinti nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ir nacionalinės gvardijos paramą“.
„Kariuomenė ir nacionalinė gvardija yra pasirengusios pulti PG elementus, dalyvavusius šiame pykčio protrūkyje, jei jie neatgaus pusiausvyros“, – teigė prezidentūra. „Prezidentas ir jo šeima jaučiasi gerai“, – pridūrė ji.
Praėjus kelioms valandoms po sulaikymo, M. Bazoumo šalininkai bandė prieiti prie oficialaus komplekso, tačiau juos išsklaidė prezidento gvardijos kariai, kurie paleido įspėjamuosius šūvius, matė AFP reporteris. Vienas žmogus buvo sužeistas, tačiau iš karto nebuvo aišku, ar jį sužeidė kulka, ar jis parkrito bandant išsklaidyti minią.
ECOWAS ir Afrikos Sąjunga pasmerkė tai, ką pavadino „bandymu įvykdyti valstybės perversmą“.
ECOWAS paragino nedelsiant ir besąlygiškai paleisti M. Bazoumą ir įspėjo, kad visi su tuo susiję asmenys bus atsakingi už jo saugumą.
Europos Sąjunga pareiškė, kad „prisijungia“ prie ECOWAS pareiškimo ir išreiškė nepasitenkinimą „bet kokiais bandymais destabilizuoti demokratiją ir kelti grėsmę“ Nigerio stabilumui.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad kalbėjosi su M. Bazoumu ir pasiūlė Vašingtono paramą, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad „griežtai smerkia antikonstitucinį valdžios pasikeitimą“ Nigeryje.
Buvusios Nigerio kolonijinės valdytojos Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pasmerkė „visus bandymus jėga paimti valdžią“.
Perversmai, skurdas ir džihadistai
Nuo nepriklausomybės paskelbimo 1960 metais Sahelio valstybė, neturinti išėjimo į jūrą, patyrė keturis perversmus ir daugybę kitų bandymų nuversti valdžią.
Dabartinį prezidentą, buvusį šalies vidaus reikalų ministrą M. Bazoumą pirmą kartą buvo bandoma nuversti dar prieš inauguraciją. Antrasis bandymas įvyko praėjusių metų kovą, „kai prezidentas... buvo Turkijoje“, sakė vienas Nigerio pareigūnas, tačiau valdžios institucijos niekada viešai nekomentavo šio incidento.
Šalis, kurios du trečdaliai iš 22 mln. gyventojų gyvena dykumoje, dažnai atsiduria JT žmogaus socialinės raidos indekso, kuris yra gerovės kriterijus, apačioje.
Nigeris kovoja su dviem džihadistų kampanijomis – viena pietvakariuose, 2015 metais atėjusi iš Malio, ir kita pietryčiuose, kurioje dalyvauja džihadistai iš šiaurės rytų Nigerijos.
Dėl to šimtai tūkstančių žmonių paliko savo namus, sukeldami humanitarinę krizę ir dar didesnių ekonominių sunkumų.
Menkai aprūpintai šalies kariuomenei mokymus ir logistinę paramą teikia ten bazes turinčios JAV ir Prancūzija.
