Tačiau vėliau dokumentinis filmas atskleidė, kad laivo korpuse žiojėjo ilga skylė. Ši informacija paskatino atlikti naują tyrimą. Išgyvenusieji tikisi, kad jame bus pagaliau aiškiai paaiškinta, kas nutiko ne taip.
Beveik šešias dienas Estijos, Švedijos ir Suomijos tyrėjai dirbo netoli nuolaužų vietos Baltijos jūroje, povandeniniu aparatu tyrinėdami laivo denį, korpusą ir kitas laivo vietas.
Pirmadienį nardymo robotai kelias valandas gilino jūros dugną aplink 12 tonų sveriančią automobilių rampą, sakė tyrėjai. Tada ankstyvą antradienio rytą ji buvo iškelta į paviršių ant mokslinių tyrimų laivo „Viking Reach“, kuris plaukė į Estijos Paldiskio uostą, denio.
Estijos saugos tyrimų centro (OJK) vadovas Martas Otsas šią operaciją apibūdino kaip „emociškai labai sunkų momentą“. Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR jis sakė, kad tikisi, jog tyrimas pateiks atsakymus ir pagaliau padės žmonėms suprasti katastrofos priežastis.
Pirminės tyrimo išvados
Dėl nelaimės 1997 m. pirminė jungtinė avarijų komisija kaltinio priekinio skydo gedimą. Skydas tuo metu buvo surastas, tačiau transporto priemonės pakrovimo rampa liko pritvirtinta prie laivo jūros dugne.
Oficialioje ataskaitoje teigiama, kad priekinis skydas atsilaisvino jūroje, atsiremdamas į rampos viršų ir ją ištraukdamas. Jūros vanduo užliejo automobilių denį, todėl „MS Estonia“ pakrypo ir galiausiai nuskendo.
Giminaičių ir išgyvenusiųjų šis paaiškinimas niekada netenkino, o vėliau 2020 m. televizijos komanda paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti 40 metrų ilgio skylė laivo korpuse.
Sausio mėnesį atlikę pirminį aptiktų daiktų vertinimą, tyrėjai atmetė sprogimo ar susidūrimo su kokiu nors kitu laivu galimybę ir mano, kad skylė galėjo atsirasti dėl jūros dugne esančių uolienų.
Praėjusią savaitę M. Otsas, po pirminės iškeltos dalies apžiūros, sakė nemanatis, kad ekspertai nustatys kažką kitą, nei buvo patvirtinta prieš pusmetį paskelbtose oficialiose ataskaitose.
Ankstesnių kelionių prie sudužusio laivo metu buvo pastebėtas nedidelis tarpas tarp priekinės pakrovimo rampos ir likusios laivo dalies.
Tačiau pastaraisiais metais rampa atsiskyrė nuo laivo ir ją šalia korpuso, maždaug 80 m gylyje, ištraukė nardymo robotai. Dėl to laivo transporto priemonių denis liko visiškai atviras, kad nardymo robotai galėtų jį ištirti.
Tyrėjai sakė, kad nardymo robotas apžiūrėjo rampos valdymo pultą ir automobilių denį. Taip pat buvo apžiūrėta teritorija aplink apgadintą korpusą dešiniajame borte tiek iš laivo vidaus, tiek iš išorės, o plieno mėginys buvo atgabentas į uostą.
Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad Švedijos vyriausybė skyrė 25 mln. kronų (maždaug 2,2 mln. eurų) papildomai „Estonia“ katastrofos tyrimo veiklai. Šie pinigai buvo skirti kelto atitrūkusių laivapriekio vartų iškėlimui ir automobilių denio filmavimui, siekiant nuodugniai apžiūrėti nuskendusį keltą.
Kaip įvyko kelto nelaimė
1994-ųjų rugsėjo 28-ąją „Estonia“ nuskendo audringoje jūroje, pražudydamas 852 žmones. Jūra laivą pasiglemžė praėjus maždaug 30 minučių po pirmojo pavojaus signalo. Išgyveno tik 137 kelte buvę žmonės.
Apie 1 val. 20 min. nakties, per garsiakalbius pasigirdo tylus estiškai kalbančios moters balsas: „Häire, häire, laeval on häire“ (liet. aliarmas, aliarmas, laive aliarmas).
Daliai keleivių net nebuvo šansų išgyventi – greitai skęstantis laivas pakrypo 45 laipsnių kampu, todėl išeiti ant denio tapo praktiškai neįmanoma.
Laiptų turėklai sulūžo, žmonės krito vieni ant kitų. Keleivius pražudė ir visuotinė panika ir tai, kad dauguma keleivių jau miegojo. Organizuotos evakuacijos nebuvo. Palikti keltą sugebėjo tik apie 250 žmonių, kurie evakuacijai turėjo apie 20 minučių.
Suomijos gelbėjimo tarnyba klaidingai suprato pagalbos šauksmą ir jį išplatino ne kaip laivo katastrofą. Švedų gelbėjimo sraigtasparniai buvo techniškai netvarkingi, todėl irgi negalėjo laiku suteikti visos reikiamos pagalbos.
Keltą „Estonia“ vokiečių bendrovė „Meyer Werft“ baigė statyti 1980 metais. Kai jį 1993 m. įsigijo estai, šios kategorijos beveik 16 tūkst. tonų talpos keltas tuo metu buvo vienas didžiausių ir šiuolaikiškiausių Baltijos laivininkystės istorijoje.
Keltas su dešimčia denių buvo 157 metrų ilgio, 24 m pločio, jo grimzlė siekė 5,6 m. „Estonia“ varė keturi 24 tūkstančių arklio galių dyzeliniai varikliai. Šis keltas buvo tarsi plaukiojantis miestas, kuriame telpa 2 tūkst. keleivių ir 460 automobilių. Iki lemtingosios nakties „Estonia“ plaukiojo beveik 20 tūkst. 500 valandų.
Atsidūręs Estijos bendrovės rankose, keltas daugiausia plaukiodavo tarp Suomijos uosto Turku, Talino ir Švedijos sostinės Stokholmo.
Sąmokslo teorijomis apipinta istorija
Laivo katastrofa sukėlė nemažai sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad jis galėjo susidurti su povandeniniu laivu arba kad juo tariamai gabenamas slaptas karinis krovinys.
Iškart po to, kai buvo paskelbtos tyrimo komisijos dėl kelto avarijos išvados, Estijos spauda baisėjosi, kad komisijos iniciatoriai ir finansuotojai švedai pasinaudojo estų naivumu ir nepatirtimi, nes įslaptindami bei iškraipydami narų filmuotus vaizdus visą kaltę suvertė estų jūreiviams.
Anot estų žurnalistų, ant kapitono tiltelio per tragediją buvo ir švedas, tačiau komisijos pateiktoje vaizdajuostėje skenduoliai yra retušuoti, motyvuojant tai pagarba mirusiesiems.
Spėliojant apie katastrofos priežastis svarbi buvo nuskendusio laivo apžiūra, tačiau šią informaciją netikėtai įslaptino Švedijos vyriausybė.
Prisidengdama pagarba mirusiesiems komisija nusprendė laivo liekanas Baltijos dugne užlieti cementu, kad niekam nekiltų noro jų apžiūrinėti. Tačiau galiausiai keltas užverstas žvyru. Tylėti buvo priversti ir švedų gelbėtojai.
Nuskendusio kelto „Estonia“ liekanas daug metų tyrinėjo Vokietijos televizijos prodiuserė Jutta Rabbe, padedama JAV milijonieriaus Greggo Bemiso. Anot J.Rabbe, kelto korpuse esanti skylė rodo, kad jis buvo pažeistas sprogmenimis.
Žinomas Švedijos politikas Oddas Engströmas 1998 metais irgi žadėjo kalbėti apie tikrąsias laivo katastrofos priežastis, bet buvo rastas negyvas interviu išvakarėse. 57 metų politiką neva pakirto širdies smūgis.
Dar 1997 metais kelto aukų šeimoms atstovaujantis teisininkas pareiškė, kad keltą galėjo nuskandinti Rusijos povandeninis laivas, turėjęs sutrukdyti į Vakarus išvežti slaptą rusų karinę technologiją.
