Ši didinga, smėlio geltonumo spalvos, į UNESCO saugomų vietų sąrašą įtraukta katedra užpulta jau ne pirmą kartą. 1930 m. ji buvo sugriauta dėl Josifo Stalino ateizmo politikos.
Sekmadienio rytą, į kadaise atstatytą katedrą, pataikė Rusijos raketa. Stoge buvo išsprogdinta didžiulė skylė, altorius buvo sugriautas, o sienos paskendo liepsnose.
Tai buvo vienas iš keleto antskrydžių, nuo kurių nukentėjo pietinis Ukrainos uostamiestis. Taip pat buvo smarkiai apgadintos mokyklos, gyvenamieji pastatai ir 19-ojo amžiaus vila. Pasak regiono gubernatoriaus, žuvo vienas žmogus, dar 14 pateko į ligoninę.
Rusija Odesą nuožmiai puola po to, kai praeitą savaitę Kremlius paskelbė pasitraukiantis iš susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus.
Rusijos gynybos ministerija grasino, kad komerciniai laivai, kurie sieks prisišvartuoti Odesos uoste, bus laikomi kariniais taikiniais. Taip siekiama užtikrinti, kad iš uosto nebūtų gabenami grūdai.
„Dabartinė Rusijos strategija yra sunaikinti Odesą. Jie niekada nepultų kitų valstybių laivų, kurie čia plaukia, tad vietoje to naikina patį miestą, sudarydami įvaizdį, kad čia yra pavojinga“, – teigė ukrainiečių karo policijos pareigūnas Oleksijus Hončarenko. Jis tikino, kad Ukrainai kuo greičiau reikia oro gynybos sistemų.
Atsižvelgiant į ir taip brutalią Rusijos karo strategiją, šis smūgis buvo sukrečiantis. Katedra yra istorinis pastatas, kurį kadaise pašventino Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas.
Įvykio vietoje buvę kunigai liko šokiruoti.
„Tai yra barbarizmas, tai yra terorizmas. Žmonės, kurie tai padarė, nenusipelno žmogaus vardo“, – sakė sugriautos katedros vyriausiasis kunigas Myroslavas Vdodovyčius. Vyras vaikščiojo po griuvėsius su oranžinės spalvos statybininko šalmu, vis atsiliepdamas telefonu ir nukreipdamas darbininkus į vietas, kur reikia tvarkyti nuolaužas.
„Buvau vienas pirmųjų, kurie čia atvyko. Gavau pranešimą iš karto, kai įsijungė pavojaus sirenos. Tai buvo tikslus smūgis, tiesiai į sakyklos vietą“, – pasakojo M.Vdodovyčius.
Vyriausiasis kunigas, vaikščiodamas po katedros griuvėsius, bandė įžvelgti teigiamų dalykų. Jis teigė, kad smūgis tiesiai į katedrą apsaugojo aplink esančius gyvenamuosius pastatus. Šie irgi nukentėjo, tačiau aukų nebuvo.
„Žvelgiant iš šios pusės, galima teigti, kad katedra išgelbėjo gyvybes“, – sakė M.Vdodovyčius.
Iš netoliese esančios katedros pagelbėti atvyko kita tikinčiųjų bendruomenė. Jiems išdalinti statybininkų šalmai. Žmonės tuomet tvarkė katedrą, vis pasirodydami su nuolaužų gabalais rankose. Nuolaužose matėsi nutapytų angelų dalys, mozaikų dalys. Vienas vyras išbėgo iš pastato, laikydamas raketos nuolaužas. Kitas rado sidabro gabalus, kurie išlėkė iš ikonos rėmų.
Vyresnės moterys, galvas apsirišusios skarelėmis, tvarkė aplinkinius žolės ir gėlių plotelius, rinkdamos galybes stiklo šukių.
„Viskas įvyksta su priežastimi, tačiau šito priežastį sunku suprasti“, – sakė viena iš pagalbininkių, 72-ejų Olga. Ji teigė, kad buvo reguliari katedros lankytoja.
Pagal darbotvarkę, sekmadienį katedroje turėjo vykti dvi ceremonijos ir penkios vestuvės, tačiau vietoje to M.Vdodovyčius ir Yužės arkivyskupas Diodoras prieš vidurdienį vedė viešas pamaldas.
Pamaldos vyko prie ikonos, kuri buvo išgelbėta iš griuvėsių, nuo jos atsargiai nuvalytas storas dulkių sluoksnis. Ikona pagaminta iš aukso, o papuošta brangakmeniais. Tai yra kitos ikonos, žinomos kaip „Kašpirovskio Dievo motina“, kopija. Originalas laikomas kitoje Odesos katedroje, tikima, kad ji saugo miestą.
„Ši ikona visada saugojo Odesą. Per Krymo karą buvo pamaldos, tuo metu Britanijos pajėgos bombardavo miestą. Sukilo rūkas ir sutrukdė atakai. Ši kopija nukentėjo per paskutinį išpuolį, bet stebuklo dėka išsilaikė“, – pasakojo vienas iš kunigų, tėvas Maksimilianas.
Atsimainymo katedra priklauso Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, vienai iš dviejų pagrindinių stačiatikių atšakų šalyje, iki kol neseniai ši šaka buvo susieta su Maskva.
Ši katedra buvo atstatyta, kai Ukraina atgavo nepriklausomybę. 2010 m. ją pašventino Maskvos patriarchas Kirilas. Kirilas šiuo metu visiškai palaiko V.Putino karą Ukrainoje, laimina kareivius ir teigia, kad rusų kareiviai, kurie miršta mūšiuose, atlieka pasiaukojimą, dėl kurio atleidžiamos visos nuodėmės.
Po tokių pareiškimų, Ukrainos stačiatikių bažnyčia pasmerkė Rusijos invaziją ir paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos, tačiau daugelis tiki, kad bendruomenėje tebėra pilna rusų agentų. Prie sugriautos katedros kunigai atvirai pasmerkė Rusiją.
„Bažnyčia, kuri remia karą ir žudymą negali būti tikra bažnyčia. Tikėjimas niekada neremia karo. Jei žmonės negerbia šventų dalykų, jie nėra žmonės. Tai, ką kalba patriarchas Kirilas yra nusikaltimas žmonijai“, – teigė M.Vdodovyčius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad už šias atakas bus atsakyta.
„Su Rusijos teroristais bus atsiskaityta dėl išpuolio Odesoje. Jie pajaus šių atakų kainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė V.Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija neigė, kad jos raketa pataikė į katedrą. Vietoje to tikinta, kad visa žalą padarė Ukrainos oro gynybos raketa. Maskva tikino, kad buvo pataikyta ten, kur ruošiami „teroristų išpuoliai“. Per kelias pastarąsias naktis, Rusija su raketų išpuoliais Odesoje pataikė į keletą gyvenamųjų kvartalų.
Šie antskrydžiai buvo vieni blogiausių nuo pat karo pradžios. Dėl jų buvo sužeista daug žmonių, daugybė patyrė bemieges naktis, pyktį. Žmonės nesuvokia, kaip Maskva gali žiauriai niokoti miestą, kuris rusų kultūrai yra itin svarbus, dalyvauja daugelyje istorinių naratyvų.
Vėliau, tą patį sekmadienį, kai buvo sugriauta katedra, Odesos meras Genadijus Trukčanovas įrašė savo kreipimąsi į Rusijos žmones.
„Jei tik žinotumėte, kaip Odesa jūsų nekenčia. Ne tik nekenčia, tiesiog niekina. Jūs kovojate prieš mažus vaikus ir stačiatikių katedras. Esate padarai be rasės, be moralės, be vertybių… Odesos žmones menkai pažįstate. Jūs mūsų nepalaušite, tik dar labiau supykdysite“, – kalbėjo G.Trukčanovas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
