Pasak ekspertų, tai aiški žinutė ir Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB), kurioje dirbo I. Girkinas.
Rusijos tyrimų komitetas suėmė I. Girkiną liepos 21 d., nelaisvėje jis bus laikomas iki rugsėjo 18 d. dėl kaltinimų ekstremizmu. Ruso žmona Miroslava Reginskaja pranešė, kad Rusijos tyrimų komiteto atstovai sulaikė I. Girkiną jo namuose Maskvoje.
Pats I. Girkinas teisme nesėkmingai bandė įrodinėti, kad dėl Hagos tribunolo nuosprendžio nėra didelės rizikos dėl jo pabėgimo pavojaus, tačiau teismas kaip skubaus įkalinimo priežastis nurodė I. Girkino žinomumą ir „ryšius teisėsaugos institucijose“. I. Girkino advokatas Aleksandras Molochovas teigė, kad Rusijos teisėsauga persekioja ultranacionalistą dėl jo 2023 m. gegužės 25 d. „Telegram“ pranešimų, kuriuose, kaip pranešama, buvo kalbama apie išmokų 105-ojo ir 107-ojo oro desanto (VDV) pulkų kareiviams trūkumą.
Tačiau teismo dokumentai rodo, kad Rusijos valdžios institucijos bylą prieš I. Girkiną iškėlė liepos 18 d. – tą dieną, kai rusas paskelbė keletą aštrių žinučių „Telegram“, aršiai kritikuojančių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Vis dėlto I. Girkinas nuosekliai kritikavo V. Putiną ir iki liepos 18 d., tačiau lig šiol nebuvo suimtas.
I. Girkino vadovaujamo „Piktų patriotų klubo“ nariai susirinko į nedidelę protesto akciją prie teismo, reikalaudami paleisti I. Girkiną. Kai kurie šaltiniai teigė, kad buvęs rusų karininkas buvo suimtas po jo konflikto su kitu „Piktųjų patriotų klubo“ nariu dėl „Wagner“. Kiti šaltiniai spėliojo, kad „Wagner“ skundai dėl I. Girkino galėjo paskatinti jo suėmimą.
Rusijos vidiniai šaltiniai teigė, kad I. Girkino areštas yra dalis Rusijos prezidento administracijos pastangų susidoroti su atrinktais aukšto rango Rusijos ultranacionalistais po to, kai birželio 24 d. „Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas surengė ginkluotą sukilimą. Su Rusijos saugumo tarnybomis susijęs šaltinis nutekino dokumentą, patvirtintą po „Wagner“ sukilimo, kuriame Rusijos prezidento administracija tariamai nurodė Rusijos valdžios institucijoms „imtis represinių priemonių prieš pamišėlius, įskaitant Strelkovą-Girkiną.“
Dokumentas papildomai nukreiptas prieš kelis aukšto rango propagandistus, įskaitant Margaritą Simonjan, žinomus milblogerius, Rusijos Valstybės Dūmos deputatus, kurie plačiai reiškiasi internete. Rusijos vidaus šaltiniai anksčiau teigė, kad Kremliaus frakcijos pradėjo kovą dėl Rusijos informacinės erdvės kontrolės ir kad Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka bandė pakenkti M. Simonjan. Rusijos tyrimų komitetas – vyriausybinė organizacija, kuri, kaip pranešama, areštavo M. Girkiną, – yra V. Putinui pavaldi struktūra.
ISW anksčiau pranešė, kad po J. Prigožino maišto S. Kirijenka pastebimai išplėtė savo kontrolę Rusijos socialinės žiniasklaidos priemonėse ir padidino savo įtaką Rusijos federalinėje vyriausybėje.
I. Girkino areštas įvykdytas po kitų baudžiamųjų kaltinimų ultranacionalistams, praeityje turėjusiems ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis, ir rodo, kad Rusijos pareigūnai gali būti nusitaikę į žymius ultranacionalistus, kurie reguliariai atskleidžia vidinę informaciją apie Kremlių.
ISW analitikų vertinimu, realu, kad I. Girkiną remia nežinoma įtakinga figūra – galbūt iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) – kuri, naudodamasis I. Girkinu kaip laidininku, atskleidžiančiu atrinktą informaciją Rusijos internetinei ultranacionalistų bendruomenei, propagavo savo interesus.
Liepos 14 d. Rusijos valdžios institucijos suėmė buvusį FSB karininką pulkininką Michailą Poliakovą, kuris, kaip pranešama, vadovavo keliems populiariems vidiniams „Telegram“ kanalams, kuriuose buvo spekuliuojama Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos vidaus dinamika tarp skirtingų frakcijų.
Liepos 18 d. – tą pačią dieną kaip I. Girkinui, buvo iškelta baudžiamoji byla ir jo bendrininkui, buvusiam Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pulkininkui Vladimirui Kvačkovui. Jam Rusijos valdžios institucijos taip pat iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimo.
Anot ISW, „Wagner“ maištas greičiausiai stipriai pakeitė jėgų pusiausvyrą Kremliuje. Kai kurios jėgos struktūros, įskaitant I. Girkino globėją, prarado V. Putino palankumą, taigi ir dalį valdžios.
I. Girkinas liepos 12 d. teigė, kad J. Prigožino maištas pakeitė jėgų pusiausvyrą Kremliuje grupės, kuriai, kaip pranešama, priklauso ir S. Kirijenka, naudai.
Nors konkretūs Girkino ryšiai lieka nežinomi, tikėtina, kad pastarojo meto susidorojimas su ultranacionalistų veikėjais, susijusiais su Rusijos saugumo tarnybomis, yra vieša reikšmingų pokyčių Kremliaus valdžios politikoje apraiška, rašo ISW.
