Trečiadienį vėlai vakare, jam atplaukus, bus atliekami nauji povandeniniai tyrimai, kuriais artimiausiomis dienomis bus siekiama surinkti naujos informacijos apie šią tragišką avariją, per kurią žuvo daugiau kaip 850 žmonių.
Avarijos tyrimų komisijos iš Švedijos ir Estijos, padedamos Suomijos valdžios institucijų, be kita ko, nori iš jūros dugno iškelti laivo priekinį trapą ir nufilmuoti automobilių denį.
Tuomet trapas, kuris, pasak valdžios institucijų, nebėra pritvirtintas prie laivo korpuso, bus atgabentas į Estiją tolesniam tyrimui. Darbams jūroje atlikti bus pasitelkti ne narai, o bepiločiai nardymo robotai.
Norvegijos laive, be tyrėjų, yra du katastrofą išgyvenę žmonės. „Mums, išgyvenusiesiems, reikia atsakymų į klausimą, kodėl taip atsitiko“, – Švedijos naujienų agentūrai TT sakė vienas iš jų, Urbanas Lambertssonas.
Švedijos avarijos tyrimo komisijos atstovas Jonas Bäckstrandas sakė, kad jie nori rasti atsakymus į kuo daugiau klausimų.
Keltas „Estonia“ nuskendo prie pietinės Suomijos pakrantės 1994 metų rugsėjį; juo iš Talino į Stokholmą plaukė 989 žmonės, 852 iš jų žuvo, o 137 išgyveno. Tai buvo didžiausia laivybos katastrofa Europos pokario istorijoje.
Remiantis 1997 metų oficialia tyrimo ataskaita, kelto nuskendimo priežastis buvo nuplėštas laivo priekinis skydas. Tačiau dėl to ne kartą buvo išsakyta abejonių.
Kadangi didelės dalies žuvusiųjų nepavyko ištraukti, kelto „Estonia“ liekanos saugomos kaip amžino poilsio vieta. Nepaisant to, 2019 metų rugsėjo mėnesį švedų filmavimo grupė prie nuolaužų nuleido nardymo robotą dokumentiniam filmui kurti.
Be kita ko, jie aptiko anksčiau nežinomą kelių metrų dydžio skylę dešiniajame laivo šone, o tai galiausiai paskatino valdžios institucijas pradėti naujus tyrimus.
