Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos kariai užminavo Zaporožės atominę elektrinę ir yra pasiryžę objektą susprogdinti, kad radiacija pasklistų į aplinką.
„Rusija naudojasi Zaporožės atomine elektrine kaip įrankį agresijai vykdyti. Okupuoja atominę elektrinę, naudojasi ja kaip priedanga, laiko ten ginklus ir karius“, – sake V. Zelenskis.
Kitą dieną pasisakė ir Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kirilas Budanovas. Jis teigė, kad kraupus Maskvos planas susprogdinti atominę elektrinę buvo patikrintas ir priimtas, o dabar tėra laukiama tinkamos progos planui įvykdyti.
Dėmesį į Zaporožės elektrinę susitriptino faktas, kad Rusijos kariai birželio 6 dieną sunaikino Kachovkos hydroelektrinę, kuri stovi vos už 120 km nuo Dnipro upės.
Chersone pasroviui esančios teritorijos buvo staigiai apsemtos vandeniu, o 2155 kvadratinių kilometrų dydžio Kachovkos rezervuaras tapo tuščias vos per keletą dienų.
Negana to, kad pasipylęs vanduo sukėlė katastrofą, atkreiptas dėmesys į Zaporožės vandens vėdinimo sistemas. Be rezervuaro vandens šios galėjo išdžiūti.
Ukrainos pareigūnai pirma susitelkė į Kachovkos užtvankos sunaikinimo padarinius ir grėsmes atominei elektrinei, tačiau tuomet kilo įtarimas, kad Rusija gali mėginti susprogdinti ir pačią elektrinę.
V. Zelenskio ir K. Budanovo įspėjimai greitai sulaukė dėmesio. Su „Fotoshop“ pagalba pagaminti žemėlapiai parodė, kokio dydžio padarinius sukeltų atominės elektrinės sprogimas. Tai kelia nerimą, nes 1986 metais Ukrainą sukrėtė įvykusi Černobilio avarija.
Nelaimės atveju paruošti evakuacijos planai, nuo birželio 30 d. Ukrainos pietiniuose regionuose vykdomos pratybos, skirtos pasiruošti branduolinei avarijai.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos saugumo tarnybos pajėgos ir atominės elektrinės darbuotojai apleidžia teritoriją. Raporte teigta, kad Rusijos pajėgos gavo nurodymą palikti Zaporožės elektrinę iki liepos 5d. Spekuliuojama, kad katastrofos įvykdymui yra paskirta tiksli data.
Liepos 4 d. situacija dar labiau surimtėjo, mat rusiškuose „Telegram“ kanaluose pasirodė įspėjimai, jog liepos 5 d. naktį Ukraina sukels atominę avariją, nurodomi absurdiški būdai. Pasak šios teorijos, Ukrainos pajėgos apšaudys atominę elektrinę didelio taiklumo dronais ir raketomis, o ant objekto numes vadinamąją „nešvarią bombą“. Tai nebūtų branduolinis užtaisas, tačiau su kenksmingomis medžiagomis. Kaip įrodymą, įrašų autoriai nurodydavo, kad į Zaporožės elektrinę taip pat bus paleista „Točka–U“ balistinė raketa su „nešvarios bombos“ užtaisu.
Tokias istorijas bene pažodžiui citavo ir Rusijos valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovo patarėjas Renatas Karča. Tai tas pats asmuo, kuris „Tarptautinės atominės energijos agentūrą“ bandė įtikinti, jog prie Zaporožės atominės elektrinės nukritusi raketą buvo ukrainiečių, kuri tiesiog apsisuko 180 laipsnių kampu skrydžio metu.
Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad sprogstamuosius užtaisus primenantys prietaisai buvo pastebėti dviejuose atominės elektrinės reaktoriaus pastatuose. Pasak raporto, prietaisai sustatyti taip, jog įvykus sprogimui atrodytų, kad tai buvo Ukrainos pajėgų smūgis.
Liepos 5 d. kai kurias elektrinės dalis aplankė „Tarptautinės atominės energijos agentūros“ atstovai ir teigė, kad jokių sprogmenų nerado. Tačiau inspektoriams nesuteiktas leidimas apžiūrėti turbinų sales ir reaktorius, būtent ten, kur pasak Ukrainos pajėgų, yra sprogstamieji užtaisai.
Šiuo metu nė vienas iš šešių reaktorių, nors jų kokybė ir saugumas nepalyginamai geresni nei Černobylio elektrinės, neveikia tinkamai. Teigiama, kad mintis sukelti branduolinę katastrofą susprogdinant Zaporožės elektrinę yra vargiai įmanoma.
Tačiau šiuo metu atominę elektrinę, kartu su juos darbuotojais, kontroliuoja Rusija. Ar elektrinei gresia pavojus priklauso nuo daugelio faktorių: technikos, kariuomenės pajėgumų, politinių faktorių.
Istorija iki šiol
Pirmą kartą Zaporožės atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė 2022 m. kovą, po to, kai buvo įveiktas dramatiškas kaimyninio Enerhodaro miesto gyventojų bandymas jėga užblokuoti kelią. Per trumpą mūšį Rusijos pajėgos kelis kartus apšaudė pačią elektrinę.
Taip prasidėjo 16 mėnesių trukusi okupacija, per kuriuos elektrinė kentėjo nuo pavienių apšaudymų, dėl kai kurių iš jų, TATENA duomenimis, lapkričio mėn. vienu metu buvo nutrauktos elektrinės išorinės elektros linijos.
Nepriklausomi tyrimai parodė, kad per tą laiką Rusija elektrinę naudojo kaip skydą savo šarvuotosioms mašinoms ir artilerijai, iš kurių apšaudė kitoje Dniepro upės pusėje esančias Ukrainos gyvenvietes.
Praėjusių metų rugpjūtį laikraščiui „Kyiv Independent“ Nikopolio, esančio priešais elektrinę ir tik už maždaug penkių kilometrų nuo jos, gyventojai liudijo, kaip rusų „Grad“ raketų paleidimo įrenginiai apšaudė jų miestą iš šalia reaktoriaus esančių pastatų.
Pirmaisiais okupacijos mėnesiais vietos elektrinės darbuotojai toliau vykdė Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Energoatom“ nurodymus, nors juos atidžiai prižiūrėjo Rusijos pajėgos.
Rugsėjo pradžioje įvykusio pirmojo TATENA stebėjimo vizito į elektrinę ataskaitoje teigiama, kad 40 proc. elektrinės darbo vietų buvo neužimtos, o darbuotojai dažnai dirbo viršvalandžius stresinėmis sąlygomis, kurios labai padidino žmogiškųjų klaidų tikimybę.
Rugsėjo 15 d. TATENA valdyba priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama palikti atominę elektrinę. Maždaug tuo pačiu metu, likus mėnesiui iki Rusijos pradėtos masinių išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą kampanijos, Zaporožės atominė elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos energetikos tinklo.
Šiuo metu penki iš šešių reaktorių yra šaltojo sustabdymo režime, kai grandininės dalijimosi reakcijos yra nutrauktos, pati branduolinė medžiaga yra gerokai vėsesnė, todėl šerdies stabilumui palaikyti reikia daug mažiau aušinimo skysčio.
Paskutinis likęs reaktorius yra sustabdytas. Padedant išoriniam elektros energijos šaltiniui, kuro temperatūra nenukrenta žemiau 250 laipsnių.
„Garai vis dar gaminami ir naudojami dėl daugelio priežasčių, įskaitant „Enerhodar“ šildymą“, – sakė Markas Železniakas, Ukrainos aplinkos radioaktyvumo instituto Fukušimos universiteto Japonijoje profesorius. Birželio 8 d., praėjus dviem dienoms po Kachovkos užtvankos sugriovimo, TATENA paragino šaltuoju būdu sustabdyti ir paskutinį reaktorių, ir iš pradžių atrodė, kad Rusija šį reikalavimą įvykdys.
Tačiau po savaitės Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija pranešė, kad Rusija trukdo ukrainiečių darbuotojams užbaigti sustabdymą. Numatyti galimą Rusijos sprogdinimo ŽAE mastą ir pavojų neįmanoma nesupratus elektrinės reaktorių pobūdžio ir to, kaip jie gali išsilydyti esant dabartinei jų būklei.
Tikrai rimta branduolinė avarija, kaip Černobylyje ir vėliau, 2011 m., Fukušimoje (Japonija), įvyksta dėl reaktoriaus aktyviosios zonos išsilydymo, kuris yra nekontroliuojamo radioaktyvaus kuro perkaitimo pasekmė.
Dirbdamas su Černobylio ir Fukušimos avarijų padariniais, mažai kas gali geriau nei M. Železniakas palyginti šias dvi avarijas su Zaporožės elektrine.
Pasak jo, nors abi nelaimės yra svarbi pamoka prognozuojant avarijos poveikį, jos taip pat parodo, kaip smarkiai dabartinės aplinkybės skiriasi nuo 1986 ir 2011 m.
Visų pirma, ekspertas siekia paneigti daugelį žalingų melagingų teiginių, kuriais dažnai dalijasi Ukrainos ir pasaulio žiniasklaida, ypač apie didžiules savavališkai Ukrainos ir Europos žemėlapiuose nubrėžtas uždarąsias zonas.
„Tai visiška nesąmonė“, – sakė M. Železniakas dėl palyginimų su Černobyliu, – „deja, vertinimus dažnai pateikia žmonės, neturintys reikiamo techninio išsilavinimo. Įsivaizduokite, kad šalia viena kitos turime šešias statines su dažais (simbolizuojančiais branduolinius reaktorius) ir į kiekvieną iš jų įdedame po granatą. Sprogus vienai statinei, dažai pasiskirstys tam tikru spinduliu, o jei sprogs visos šešios, dažų koncentracija bus didesnė, bet spindulys liks toks pat.“
Tai, kad visi Zaporožės reaktoriai yra beveik sustabdyti, labai sumažina greito dramatiško išsilydymo riziką.
„Kai taip atsitinka, kuras pradeda perkaisti, o jei reaktorius veikia, tai labai greitas procesas. Jei reaktorius yra išjungtas, šis procesas trunka daug ilgiau, ir sprogimo gali visai nebūti“, – sakė M. Železniakas.
Be to, branduolinės avarijos pasekmės labai priklauso ir nuo išsiskyrusių radionuklidų rūšies ir kiekio.
„Fukušimoje išsilydė veikiantys reaktoriai. Ten, vykstant skilimo procesui, susidarė plutonis, cezis ir radioaktyvūs jodo izotopai. Kiekvienas iš jų turi savo pusėjimo trukmę“, – teigė M. Železniakas.
Jodo-131, vieno iš pavojingiausių izotopų pirmosiomis branduolinės katastrofos dienomis, pusėjimo trukmė yra aštuonios dienos.
„Zaporožės elektrinės paskutiniai reaktoriai buvo sustabdyti praėjusių metų rugsėjį, praėjo 10 mėnesių, todėl akivaizdi išvada, kad jodo nebėra“, – pridūrė V. Železniakas.
Jo komentaras atspindėjo Ukrainos valstybinio mokslinio ir techninio branduolinės saugos centro pranešimą, kuriame piliečiams buvo konkrečiai pasakyta, kad avarijos atveju nėra pagrindo vartoti jodo tablečių. Nors pavojus tam tikru požiūriu yra mažesnis, tačiau, iškilus grėsmei Zaporožės atominei elektrinei, yra kitas, naujas pavojingas veiksnys, kurio nebuvo per ankstesnes avarijas: tyčinis, žmogaus sukeltas gresiančios destrukcijos pobūdis.
Galimas ir antrasis scenarijus. Rusija galėtų iš anksto atnaujinti kai kurių arba visų reaktorių darbą iki visiškai veikiančių, taip gerokai padidindama taršą, kurią sukeltų galimas išsilydymas. Šaltai sustabdytų reaktorių pakartotinis paleidimas gali užtrukti iki savaitės, tačiau karštai sustabdytų reaktorių atveju tai galima padaryti palyginti greitai. Bet kokiu atveju tyčinis visiškai veikiančio reaktoriaus išsilydymas Zaporožės atominei elektrinei bus kitoks dalykas.
„Tai reiškia, kad jis gamins elektrą, vėl pradės gaminti jodą, tada reaktoriuje bus daugiau energijos, karštesnis kuras, kuris vėliau galės sudegti, ir t.t.“, – teigė M. Železniakas, kuris laisvai prognozavo, kad pagal tokį scenarijų pradinė atskirties zona bus 40–50 kilometrų spinduliu.
Tokio scenarijaus atveju aplinkinės teritorijos užterštumas vis tiek labai priklausytų nuo oro sąlygų ir nesukeltų labai didelių, o juo labiau mirtinų dozių civiliams gyventojams, jei jie būtų laiku evakuoti, sakė ekspertas. Dar svarbiau tai, kad dėl laiko ir konkrečių veiksmų, kurių reikėtų elektrinės viduje, būtų beveik neįmanoma dėl to apkaltinti Ukrainą.
Neaiškūs motyvai
Atsižvelgiant į minėtus galimus tyčinės branduolinės avarijos Zaporožės elektrinėje scenarijus, ar bent vienas išsipildys priklauso nuo Maskvos politinių motyvų.
Pirma, yra laiko klausimas. Pastarosiomis dienomis išsakyti Rusijos ir Ukrainos pareiškimai leidžia manyti, kad ataka prieš elektrinę galėtų įvykti artimiausiu metu, kai Rusija vis dar visiškai kontroliuoja elektrinę.
Kitose teorijose teigiama, kad Rusija užtaisė Zaporožės atominėje elektrinėje sprogmenis, bet tik laukdama momento, kai Rusijos pajėgos bus priverstos palikti Enerhodarą, susidūrusios su Ukrainos kontrpuolimu. Tačiau Ukrainos pajėgoms lėtai žengiant į priekį Zaporožės srityje, kur aktyvioji fronto linija (neskaitant pačios upės) vis dar yra už daugiau nei 70 km nuo elektrinės ribų, toks scenarijus vargu ar greitai įvyks.
M. Železniako nuomone, būtent psichologinė branduolinės katastrofos idėja, o ne realus masinis radiacijos išmetimas yra galingiausias įrankis Rusijos rankose.
„Jei vieną dieną perskaitysime, kad iš Zaporožės atominės elektrinės pradėjo sklisti radiacija, – sakė jis, – ypač jei tai atsitiks, kai Ukraina perims teritorijos kontrolę, įsivaizduokite, kokia bus Europos gyventojų reakcija. Visus ištiks šokas, visi bus sunerimę, kad radioaktyvus debesis nuslinks virš Europos. Bus daromas didelis spaudimas Ukrainai, kad ji sustabdytų kovas, kontroliuotų situaciją, kad nebūtų galimybės jai pablogėti.“
Lėtesnio, sąmoningesnio griūties organizavimo scenarijus, anot M. Železniako, mažai tikėtinas, atsižvelgiant į galimas politines pasekmes.
„Aš tuo netikiu, – sakė jis. – tikiu, kad jie galėtų suorganizuoti sprogimą aušinimo sistemoje ir iš karto dėl to apkaltinti Ukrainą, bet jei jie patys įjungs reaktorių ir sunaikins aušinimo sistemą, tai bus akivaizdus branduolinio terorizmo aktas, atviras reaktoriaus panaudojimas kaip ginklo.“
Vandens energetiniai reaktoriai Zaporožės atominėje elektrinėje taip pat yra to paties tipo, kuriuos „Rosatom“ vis dar stato Bangladeše, Kinijoje, Egipte, Turkijoje ir net Vengrijoje, o „Rosatom“ neabejotinai susidurtų su visuotiniu visuomenės pasipriešinimu ir galėtų prarasti šias sutartis.
Tačiau kiti teigia priešingai. Vykstant Ukrainos kontrpuolimui, proveržis prieš Rusijos linijas pietuose gali pastatyti Vladimirą Putiną į padėtį, kurioje nėra jokių teigiamų karinių sprendimų, išlieka tyčinio teroristinio išpuolio, įvykdyto iš nevilties, grėsmė.
Net jei branduolinė avarija neįvyktų iš karto, elektrinė išlieka šantažo įrankiu Rusijos rankose, teigia ukrainiečių politologas Mykolas Davydiukas, kuris nelaimę elektrinėje prilygina Rusijos branduolinio ginklo panaudojimui.
„Tai keršto ginklas: „Jei nenorite žaisti pagal mano taisykles, aš išliesiu pykčio priepuolį ir sunaikinsiu šią smėlio dėžę“ – taip mąsto V. Putinas“, – sakė M. Davydiukas. – Didžiausia problema, manau, yra ta, kad jis laiko branduolinį ginklą svarbiausiu argumentu oficialiai nepralaimėti ir nepripažinti pralaimėjimo, ir kiekvieną kartą bando tai įtvirtinti grasinimais Vakarams.“
Šiame kontekste Kachovkos užtvankos sunaikinimas yra pavojingas precedentas: neapgalvotas, beatodairiškas teroro aktas ir vangi tarptautinė reakcija, nes pasaulio vyriausybės mėgavosi abiejų pusių kaltinimais, kad už tai atsakinga kita pusė.
„Tai didžiausia problema, – sakė M. Davydiukas, – Rusija visada stengiasi visur sėti abejones, tačiau Kachovkos atveju, kai reikėjo tinkamos visų pasaulio lyderių reakcijos, buvome įtraukti į šią įtarumo atmosferą.“
„Elementari analizė rodo, kad už tai atsakingas tas, kas kontroliuoja ir okupuoja teritoriją, vis dėlto rusai sprogdinimą pavertė situacija, kai Ukraina diplomatiniu lygmeniu turėjo įrodyti, kad tai padarė ne jos kariuomenė, ir tai tapo pasirengimu galimam teroristiniam išpuoliui prieš Zaporožės atominę elektrinę.“
Kol kas Ukraina ir Europa stebi ir laukia. Kad ir koks scenarijus pasitvirtintų, panikos skleidimas dėl didžiulių uždarųjų zonų ir mirtinų radiacijos dozių greičiausiai bus naudingas Rusijai.
Tuo tarpu labai svarbu įspėti apie grėsmę ir užkirsti kelią Rusijos propagandiniams pasakojimams, kuriais siekiama kaltę suversti Kijevui.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.
