Tai bus ketvirtasis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas po Rusijos invazijos į Ukrainą. Pirmasis susitikimas buvo surengtas praėjus vos dienai po Rusijos pradėto karo, 2022 m. vasario 25 d. Po to įvyko susitikimai Briuselyje ir Madride.
NATO neįprasta susitikimų gausa kontrastuoja su ankstesniu kasmetinių aukščiausiojo lygio susitikimų ritmu ir rodo, kaip karas ant Aljanso slenksčio privertė sustiprinti bendradarbiavimą.
Sostinėje imtasi griežtų saugumo priemonių – pirmą kartą per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą susitikimo vietai apsaugoti dislokuoti trys Vokietijos priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“. „Patriot“ išdėstytos Vilniaus oro uoste, esančiame maždaug už 160 kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities ir už 30 kilometrų nuo Baltarusijos. Be to, Lietuvoje patruliuoja papildomi naikintuvai.
VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė „Nauja Diena“ pažymėjo, kad didžioji dalis darbų ir susitarimų yra padaromi mėnesis ar du prieš NATO viršūnių susitikimą, tačiau dėl tam tikrų formuluočių ir sprendimų bus sutarta tik Vilniuje vykstančiame susitikime.
NATO rytinis flangas
Susitikime šalių-narių vadovai peržiūrės pirmuosius nuo Šaltojo karo laikų Aljanso parengtus gynybos planus, kuriuose išsamiai aprašyta, kaip NATO reaguotų į Rusijos puolimą.
NATO regioninių planų atgaivinimas pažymi esminį pokytį. Naujais planais valstybėms taip pat bus pateikiamos gairės, kaip modernizuoti savo pajėgas ir logistiką.
Ilgus dešimtmečius NATO nematė poreikio rengti plataus masto gynybos planus, tačiau kai vienas kruviniausių nuo 1945 m. karų Europoje vyksta Ukrainoje, visai netoli Aljanso sienų, vadovai įspėja – gynybos planai turi būti parengti gerokai anksčiau nei gali kilti konfliktas su tokiu priešu kaip Maskva.
Dar praėjusiais metais NATO viršūnių susitikime Madride buvo nuspręsta, kad esminis strateginis priešas yra Rusija. Pasak VU TSPMI profesorės, naujų, kategoriškesnių formuluočių šiame viršūnių susitikime Vilniuje greičiausiai nebus. Taip pat nevertėtų spekuliuoti, kad šalys-narės sušvelnins poziciją Rusijos klausimu.
Tačiau Turkija blokuoja planų patvirtinimą dėl formuluočių, susijusių su geografinėmis vietovėmis, pavyzdžiui, Kipru. Šis klausimas bus paliktas spręsti vadovams, nebent sąjungininkai iki aukščiausiojo lygio susitikimo pasieks susitarimą.
Kijevui naudojant šovinius daug greičiau, nei Vakarų šalys spėja juos gaminti, NATO susitikimo metu taip pat bus siekiama padidinti šaudmenų atsargų kaupimo tikslus.
Tuo pačiu sąjungininkai pasitikrins, kaip sekasi įgyvendinti praėjusių metų Madrido aukščiausiojo lygio susitikime sutartą NATO tikslą – įvesti aukštą parengtį daugiau kaip 300 000 karių (anksčiau buvo 40 000 – red.past.), kad būtų galima pasipriešinti Rusijai.
2 proc. išlaidų gynybai
Bus aptartas ir išlaidų gynybai klausimas. J. Stoltenbergas siekia, kad NATO karinių išlaidų tikslas – 2 proc. narės bendrojo vidaus produkto (BVP) – taptų minimaliu reikalavimu, o ne siektinu tikslu.
Tai pasibaigus rašytinei sprendimų priėmimo procedūrai praėjusią savaitę iš Aljanso šaltinių sužinojo naujienų agentūra dpa. Ligšiolinis tikslas numatė, kad visos NATO šalys iki 2024 m. sieks priartėti prie mažiausiai 2 proc. gairės. Dėl to buvo sutarta 2014 m. viršūnių susitikime Velse.
Naujas tikslas 20-iai NATO valstybių reiškia, kad jos artimiausiais metais turės smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai.
Šiais metais 2 proc. tikslą turėtų pasiekti ar viršyti 11 šalių – po septynių pernai metais. Be JAV tai yra Didžioji Britanija, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija ir Slovakija.
Ukraina – NATO narė?
Aukščiausiojo lygio susitikime dominuos klausimas, kaip NATO apibrėš savo būsimus santykius su Ukraina. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pareiškė, kad kol vyksta karas, Kijevas netaps Aljanso nariu ir kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime oficialus kvietimas nebus teikiamas.
Vis dėlto sąjungininkai nesutaria dėl to, kaip greitai Ukrainai turėtų būti leista įstoti, kai baigsis kovos veiksmai. Rytų Europos šalys teigia, kad aukščiausiojo lygio susitikime Kijevui turėtų būti pasiūlytas veiksmų planas, o Jungtinės Valstijos ir Vokietija atsargiai vertina bet kokį žingsnį, kuris gali priartinti Aljansą prie karo su Rusija.
Ruošiantis susitikimui Vilniuje daugiau šalių pritarė Didžiosios Britanijos pasiūlymui leisti Kijevui praleisti vadinamąją Narystės veiksmų plano (MAP) programą, kurioje nustatyti politiniai, ekonominiai ir kariniai tikslai, kuriuos turi pasiekti kandidatės ir kuriuos kitos Rytų Europos šalys turėjo įveikti prieš stodamos į NATO.
Be to, tikėtina, kad NATO ras griežtesnę nei 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos formuluotę, kad pabrėžtų Kijevo stojimo į Aljansą perspektyvą.
„Manau, kad ukrainiečiai puikiai supranta, jog jie negalėjo tapti ir negali tapti NATO dalimi, kol vyksta karas dėl to, kad tikrai ne viena NATO valstybė narė tam pasipriešintų ir nepritartų, nes tai sukuria daug, iki šiol nenumatytų pasekmių, <...> kai priimi kariaujančias valstybes į karinį aljansą“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Tačiau politologė vertina, kad yra tik laiko klausimas, kada Ukraina taps NATO nare. Tai greičiausiai vyks ne visiškos taikos sąlygomis.
Saugumo garantijos
Tikimasi, kad vadovai aptars, kokias saugumo garantijas Kijevas turėtų gauti pokario laikotarpiu. Šie įsipareigojimai veikiausiai bus dvišaliai, o ne paties Aljanso paskelbti.
Tikėtina, kad tarp jų bus – pažadas toliau teikti karinę ir finansinę pagalbą Kijevui, siekiant atgrasyti Rusiją nuo naujo puolimo pasibaigus karui. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO – pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį – visavertes saugumo garantijas teiks tik visateisėms Aljanso šalims-narėms.
Tačiau pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad nedidelė Vakarų sąjungininkų grupė dalyvauja „karštligiškose“ paskutinių minučių derybose, kad užbaigtų saugumo deklaraciją dėl Ukrainos.
D. Jakniūnaitės vertinimu, tai rodo, kad tarp šalių-narių nėra aiškaus ir vieningo sutarimo, kaip suformuluotį šį sprendimą. Pasak jos, diplomatai prie NATO labai atsakingai žiūri į kiekvieną žodį formuodami saugumo deklaraciją.
„<...> formuluotės, žodžiai ir frazės yra labai smarkiai naudojamos tolesnėse diskusijose, tolesniuose argumentuose, dėl to labai smarkiai žiūrima. Vėlgi, viena pusė nori sukurti pakankamai daug įsipareigojimų NATO kaip institucijai, kita pusė, kuri šiek tiek atsargesnė dėl Ukrainos narystės NATO, nori, kad tie įsipareigojimai būtų aptakesni ir dėl to tos derybos dabar vyksta“, – sakė ji.
D. Jakniūnaitės vertinimu, veikiausiai bus paskelbtos daugiašalės saugumo garantijos. Pasak jos, bus padarytas pažadas tiek dėl narystės Aljanse, tiek dėl Ukrainos NATO Tarybos, kuri bus svarbi simbolinė institucija.
„Bet kas neaišku ir kas išaiškės turbūt tik trečiadienį, kai bus paskelbtas komunikatas, konkrečios formuluotės, kaip bus parašyta ant popieriaus dėl Ukrainos. Pagal tai, ką teko sekmadienį girdėti viešoje erdvėje, visgi valstybių narių ambasadoriams prie NATO nepavyko susitarti dėl komunikato ir čia darbas pereis į visų valstybių vadovų rankas. Tai turbūt bus daroma rytoj ir trečiadienį ryte.
Tada mes tikrai sužinosime, kokia formuluotė, nes yra labai didelis atsargumas iš Vokietijos pusės, kad nebūtų pažeista per daug, kad nebūtų sukurtas automatinis mechanizmas, nes baiminamasi automatizmo. Kita vertus, kitoj pusėje stovi daug vidurio rytų Europos valstybių, kurios norėtų aiškesnio, konkretesnio pažado su aiškiais žingsniais“, – teigė politologė.
Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė Ukrainai garantuoti panašias saugumo garantijas, kokios yra taikomos Izraeliui. Anot politologės, tai yra didžiulės pastangos ilguoju laikotarpiu, nes kuriama karinė valstybė, kurią būtų sunku užkariauti.
„Jeigu kalbant apie analogiją su Izraelio saugumo garantijomis, aš matyčiau, kad būtų judama ta kryptimi – kuo aiškesnis finansavimas, įsipareigojimams ilgalaikiam gynybos stiprinimui. Kas daroma dabar, tai kaišomos esančios skylės, kur reikia čia ir dabar amunicijos, reikia ginklų, tankų. Bet jei galvojant apie ilgalaikį saugumą, mes kalbame apie stabilios, geros infrastruktūros kūrimą <...>. Padaryti sąlygas, kad nebūtų jokio noro, kad Ukraina būtų užpulta dar kartą“, – pažymėjo VU TSPMI profesorė.
Švedijos narystės klausimas
Švedija tikėjosi Vilniuje tapti 32-ąja Aljanso nare, tačiau Turkija ir toliau blokuoja jos stojimą, kaltindama Stokholmą, kad jis savo teritorijoje priglaudė kurdų kovotojų grupuočių narius.
Sąjungininkai tikisi, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas aukščiausiojo lygio susitikime pakeis savo poziciją, tačiau neaišku, ar tai įvyks.
Pirmadienį jis pareiškė, kad pritars Švedijos stojimui į NATO, jei Europos Sąjunga (ES) atnaujins jau kurį laiką įstrigusias derybas dėl jo šalies narystės Bendrijoje.
„Iš pradžių atverkite kelią Turkijos narystei ES, o tada mes atversime kelią Švedijai, lygiai taip pat kaip atvėrėme jį Suomijai“, – prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje tvirtino R. T. Erdoganas. Turkijai kandidatės į ES statusas buvo suteiktas dar 1999 m.
