Agentūros teigimu, tai reiškia maždaug 50 proc. padidėjimą lyginant su 2021 m. vadinamosiose ES+ šalyse, įskaitant Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją.
Iš pernai pateiktų beveik 1 milijono prieglobsčio prašymų daugiausiai jų gavo Vokietija (244 tūkst.), Prancūzija (156 tūkst.), Ispanija (118 tūkst.), Austrija (109 tūkst.), Italija (84 tūkst.) – iš viso 996 tūkstančius.
Nepaisant reikšmingo prieglobsčio prašymų padaugėjimo, rekordinis prieglobsčio prašytojų skaičius Europoje 2015 m. (1,4 mln.) ir 2016 m. (1,3 mln.) nebuvo viršytas. Vis dėlto, pasak EUAA, atskiros ES šalys užregistravo daugiau prašymų nei kada nors anksčiau nuo 2008 m., kai visoje Europoje pradėti rinkti tokie duomenys, įskaitant Austriją, Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją.
Daugumą prašymų pateikė asmenys iš Sirijos, Afganistano, Turkijos, Venesuelos ir Kolumbijos.
„Dėl krizių, įskaitant naujus ir besitęsiančius konfliktus, klimato sukrėtimus, geopolitinius neramumus, smurtą ir persekiojimą, milijonai žmonių 2022 m. paliko savo namus“, – sakoma pranešime.
Tarp pareiškėjų buvo apie 42 tūkst. nelydimų vaikų ir nepilnamečių – didžiausias skaičius nuo 2016 m., beveik du trečdaliai jų buvo iš Afganistano arba Sirijos.
Į 2022 m. skaičius neįtraukti maždaug 4 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos, jiems nereikia pereiti sudėtingų prieglobsčio procedūrų. EUAA teigimu, „Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė vieną greičiausiai besivystančių ir didžiausių nuo Antrojo pasaulinio karo perkėlimo krizių“.
2022 m. į Europą atvyko maždaug 5 milijonai apsaugos prašančių asmenų, sakoma EUAA pranešime.
