Apie tai praneša leidinys „The Washington Post“, kuris anonimiškumo sąlyga kalbėjosi su keliais šaltiniais aukščiausiuose Rusijos sluoksniuose.
„V.Putinas parodė visam pasauliui ir elitui, kad jis yra niekas ir nieko nesugeba, – leidiniui sakė vienas įtakingas Maskvos verslininkas. – Tai visiškas jo reputacijos žlugimas“.
„Žaidžiami žaidimai, kurių niekas nesupranta“, – pripažino Rusijos pareigūnas, artimas aukščiausiems Rusijos diplomatijos sluoksniams. – Šalies kontrolė iš dalies prarasta“.
Maskvos elito narius labiausiai glumino tai, kaip „Wagner“ samdiniai sugebėjo taip lengvai, nesulaukę rimtesnio pasipriešinimo, užimti Pietų karinės apygardos štabą Rostove prie Dono ir paskui šimtus kilometrų žengti keliu į Maskvą, rašo leidinys.
„Kaip jie galėjo nuvažiuoti tankais šimtus kilometrų į šiaurę Maskvos link niekam jų nesustabdant? – klausia vieno iš Maskvos milijardierių bendrininkas. – Nebuvo jokio pasipriešinimo“.
„Kai tūkstančiai kolonų žygiuoja ir niekas negali jų sustabdyti, akivaizdu, kad kontrolė prarasta“, – sakė kitas Rusijos milijardierius.
Birželio 26 d. vakare savo kalboje V.Putinas tvirtino, kad jo tiesioginiu nurodymu esą buvo imtasi visų priemonių, kad „būtų išvengta didelio kraujo praliejimo“. Jis bandė aiškinti, kad būtina duoti laiko „tiems, kurie padarė klaidą, kad šie suprastų, jog jų veiksmus visuomenė griežtai atmeta“ ir kad tokie veiksmai sukelia „tragiškų ir destruktyvių pasekmių Rusijai“.
Tačiau tokie pareiškimai neišsprendė klausimo, kaip V.Putinas galėjo leisti J.Prigožinui išvengti kaltinimų ginkluoto sukilimo organizavimu. Juolab kad jo pajėgos numušė sraigtasparnį ir karinį lėktuvą bei nukovė mažiausiai 13 Rusijos kariškių.
„Turėtų būti iškelti byla dėl terorizmo. Buvo atlikti labai sunkūs nusikaltimai“, – kalbėjo jau minėtas Maskvos verslininkas. – Tačiau ir vėl nieko nebuvo imtasi“.
Net su Kremliumi siejamas politinis konsultantas Serhijus Markovas komentare „The Washington Post“ pripažino, kad pastarųjų kelių dienų įvykiai „rodo, jog šalis juda klaidinga kryptimi“.
„Jei niekas nesikeis, tai neabejotinai pasikartos“, – įsitikinęs S.Markovas.
Mažiausiai du apklausti Maskvos verslininkai teigė, kad J.Prigožino samdiniai nebūtų galėję taip laisvai judėti keliu į Maskvą, jei jų nebūtų rėmusi bent dalis Rusijos specialiųjų tarnybų.
Vienas iš jų pažymėjo, kad į Rostovą prie Dono pasiųsti čečėnų kovotojai atrodė neaktyvūs, o kitos pajėgos, pasiųstos atremti „Wagner“, susprogdino vieną degalų sandėlį Rostove, bet paliko nepaliestą kitą, daug didesnį Voroneže – faktiškai pakeliui į Maskvą. Be to, reguliariosios rusų pajėgos susprogdino tik vieną tiltą, bandydamos sulėtinti sukilėlių veržimąsi.
„Atrodė, kad jie tik stengiasi parodyti prezidentui, jog kažką daro, bet iš tikrųjų jie nieko nedarė, o Rusijos prezidentas ničnieko nekontroliavo“, – sakė Maskvos verslininkas. Jo manymu, J.Prigožino kova dėl vadovavimo Rusijos ginkluotosioms pajėgoms gali reikšti gilesnę kovą Rusijos saugumo tarnybose dėl prezidento posto ateityje.
Analitikų ir Rusijos verslininkų teigimu, lemtingiausias V.Putino įvaizdžiui buvo jo sprendimas sudaryti sandorį su J.Prigožinu, o ne rizikuoti galimais kruvinais susirėmimais.
Vieni „The Washington Post“ šaltiniai tikina, kad V.Putino valdymo laikas jau suskaičiuotas. Kai kurie Kremliaus atstovai „jau ieško įpėdinio, ir jei jie ilgai ieškos, kas nors kitas juos aplenks“, laikraščiui pasakojo vienas Rusijos pareigūnas, artimas aukščiausiems Rusijos diplomatijos sluoksniams.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pasinaudojo chaosu Maskvoje, kad paspartintų savo kontrpuolimą.
„1917 m. įvyko maištas, Rusija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą ir režimas žlugo. 1991 m. Rusija pralaimėjo Afganistano karą ir režimas krito. Jei pralaimėsime karą Ukrainoje, režimas žlugs ir mes negalėsime jo sugrąžinti“, – pripažino jis.
Politinių konsultacijų bendrovės „R. Politik“ įkūrėja Tatjana Stanova patvirtino, kad su J.Prigožino maištu susijusi situacija Rusijos elitui tapo „labai problemiška“.
„Įvaizdžio požiūriu V.Putinas atrodo silpnas ir panašus į žmogų, kuris išsigando ir buvo priverstas eiti į kompromisą, – sako T.Stanova, – nors subjektyviu požiūriu V.Putinas iš šios situacijos išsisuko gerai. – Alternatyva buvo rimtas bei kruvinas mūšis Maskvos pakraštyje, o tai būtų buvę dar blogiau“.
Tačiau dar neaišku, ar su J.Prigožinu pasiektas susitarimas išsilaikys, nes dabar abi pusės turi didelę pagundą atsisakyti pažadų, duotų „šoko akivaizdoje“, – priminė T.Stanova.
J.Prigožino maištas „atskleidė daug silpnų režimo vietų“, – pridūrė ji. – V.Putinas į tai žiūrės labai rimtai ir stengsis užglaistyti silpnąsias vietas“.
Parengta pagal nv.ua inf.
