Tačiau ši žvalgybinė informacija buvo tokia slapta, kad ja buvo dalijamasi tik su atrinktais sąjungininkais, įskaitant aukštus britų pareigūnus, o ne platesniu NATO lygmeniu, nurodė šie šaltiniai.
Nebuvo tiksliai aišku, kada J.Prigožinas imsis veiksmų, tačiau panašu, kad jis nusprendė pradėti vykdyti savo planą po to birželio 10 d. įvykio. Tuo metu, Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad visos privačios karinės bendrovės, įskaitant „Wagner“, nuo liepos mėnesio bus priverstos pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene ir iš esmės bus absorbuotos Rusijos gynybos ministerijos.
Žvalgybinė informacija buvo tokia slapta, kad JAV su ja buvo supažindinti tik aukščiausio rango administracijos pareigūnai ir aštuonių Kongreso narių grupė, kurie turi teisę susipažinti su slapčiausiais žvalgybos klausimais.
Šaltinių teigimu, dėl slaptos žvalgybinės informacijos kai kurie aukšto rango Europos ir net JAV vyriausybės pareigūnai buvo priblokšti penktadienį įvykusio J.Prigožino išpuolio ir greičio, kuriuo „Wagner“ pajėgos šeštadienio rytą įžengė į Rostovą prie Dono ir pajudėjo Maskvos link.
Kai kurie NATO pareigūnai išreiškė nusivylimą, kad žvalgybos informacija nebuvo pasidalinta. Tačiau, kaip paaiškino šaltiniai, tokiu atveju būtų kilęs pavojus kompromituoti itin slaptus šaltinius ir metodus. Pareigūnai teigė, kad Ukrainos pareigūnams taip pat nebuvo iš anksto pranešta apie žvalgybinę informaciją, visų pirma dėl to, kad baimintasi, jog JAV ir Ukrainos pareigūnų pokalbius gali perimti priešininkai.
J.Bidenas kelias dienas po sukilimo nuslopimo praleido kalbėdamasis su sąjungininkais, įskaitant Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados vadovus bei Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Pasak pareigūnų, per šiuos pokalbius jis pasidalijo informacija, kurią JAV turėjo apie sukilimą, siekdamas užtikrinti, kad lyderiai geriau suprastų, kas buvo žinoma JAV žvalgybai.
Netikėtas, tačiau nesunkiai prognozuojamas sukilimas
J.Prigožino sukilimas kilo ne iš niekur. JAV pareigūnai kelis mėnesius stebėjo jo nesutarimus su Rusijos gynybos ministerija ir atkreipė dėmesį į grasinimus. Taip pat buvo ženklų, kad prieš sukilimą „Wagner“ kaupė ginklų ir šaudmenų atsargas, pranešė CNN.
Demokratų senatorius Markas Warneris teigė, kad J.Prigožino sukilimas buvo netikėtas, tačiau nesunkiai prognozuojamas.
Vis dėlto JAV žvalgybos pareigūnus nustebino, su kokiu menku pasipriešinimu susidūrė „Wagner“ grupuotė.
„Prieš dešimt metų V.Putinas niekada nebūtų leidęs, kad nutiktų kažkas panašaus“, – CNN laidoje „Inside Politics“ sakė M.Warneris ir pridūrė, kad V.Putinas „akivaizdžiai susilpnėjo“.
„Tai, kad samdinių grupė, kuri, manau, neturėjo visų 25 000 karių, kaip teigė J.Prigožinas, sugebėjo tiesiogine prasme įžengti į Rostovą, milijoninį miestą, kuriame buvo viso Ukrainos karo vadovybė ir kontrolė, ir užimti jį vos paleidus šūvį, yra mažų mažiausiai beprecedentis dalykas“, – tvirtino M.Warneris.
Keli šaltiniai CNN pranešė, kad JAV ir Vakarų pareigūnai mano, jog V.Putinas tiesiog buvo priblokštas J.Prigožino veiksmų ir neturėjo laiko sutelkti savo pajėgų prieš „Wagner“ samdinius, kol šie sugebėjo užimti karinį štabą Rostove. Pareigūnai teigė, kad V.Putinas taip pat greičiausiai nenorėjo nukreipti didelių išteklių nuo Ukrainos.
Vis dėlto pareigūnų įsitikinimu, jei J.Prigožinas būtų bandęs užimti Maskvą arba Kremlių, jis būtų pralaimėjęs – triuškinamai. Tikėtina, kad būtent todėl J.Prigožinas sutiko sudaryti susitarimą su Baltarusija ir galiausiai pasuko savo kariuomenės pusėn, nurodė pareigūnai.
Vienas buvęs administracijos pareigūnas CNN papasakojo, kad nors tarp J.Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos buvo „nuolatinis stresas ir įtampa, buvo momentų, kai JAV nebūtų nustebusios, jei tai būtų išsilieję į smurtinius, bet lokalius susirėmimus“. Tačiau tokio masto įvykių JAV žvalgyba dar prieš kelias savaites nesitikėjo.
J.Bidenas pirmadienį teigė nurodęs savo nacionalinio saugumo komandos nariams ruoštis „įvairiems scenarijams“, kol vyko maištas Rusijoje. Vėliau Baltieji rūmai atsisakė plačiau papasakoti, kokie scenarijai buvo nagrinėjami, tačiau su šiuo klausimu susipažinę žmonės tvirtino, kad buvo išnagrinėta daugybė nenumatytų atvejų, įskaitant galimybę, kad J.Prigožinas pasieks Maskvą.
„Wagner“ bosui pradėjus sukilimą, JAV aukšto rango pareigūnai suskubo susisiekti su sąjungininkais ir partneriais bei pakartoti pagrindinę žinią, kad Vakarai turėtų tylėti ir nesuteikti V.Putinui jokios galimybės suversti kaltę dėl sukilimo JAV ar NATO.
Privačiai JAV pareigūnai Rusijos vyriausybei tvirtino, kad JAV neturi nieko bendra su sukilimu, ir ragino juos saugoti savo branduolinį arsenalą, sakė pareigūnai.
„Neeskaluokime šios situacijos“
Pasak vieno Vakarų pareigūno, šeštadienį, prieš J.Prigožinui nutraukiant žygį, sąjungininkai įvairiais lygmenimis kreipėsi į Ukrainos pareigūnus, įspėdami juos nesinaudoti chaosu Rusijoje.
Nerimauta, jog Ukraina ir Vakarai bus laikomi J.Prigožino pagalbininkais ir keliančiais grėsmę Rusijos suverenitetui.
„Žinia buvo tokia: neeskaluokime šios situacijos“, – pasakojo pareigūnas ir pridūrė, kad žinia buvo perduota užsienio reikalų ministrų, pavaduotojų ir ambasadorių lygmeniu.
„Tai Rusijos vidaus reikalas“, – tai buvo pasakyta Ukrainos pareigūnams, taip pakartojant JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnų viešai išsakytus žodžius.
„Sąjungininkai perspėjo ukrainiečius neprovokuoti situacijos. Naudokitės galimybėmis Ukrainos teritorijoje, bet nesivelkit į vidaus reikalus ir nesuduokit smūgių į puolamuosius karinius objektus Rusijos viduje“, – dėl perduotos žinios Ukrainai patikino pareigūnas.
Karo metu Ukraina įtariama vykdanti vis daugiau slaptų tarpvalstybinių išpuolių ir sabotažų prieš Rusijos karinius objektus ir net dronų smūgį Kremliui. Ukrainos pajėgos apšaudė Rusijos Belgorodo sritį, esančią netoli šalių sienos.
„Tiesiog nesinori maitinti naratyvo, kad tai buvo mūsų iniciatyva, – sakė pareigūnas. – Tai yra tai, ko rusai visada norėjo, įrodyti, kad yra grėsmių Rusijos suverenitetui“.
Parengta pagal CNN inf.
