Tačiau tiems, kurie pasiryžę susimokėti, turizmo ir mokslinių tyrimų bendrovė „OceanGate Expeditions“ pasiūlė išskirtinį nuotykį: aštuonių dienų misijas, kurių metu, naudodamiesi iš anglies pluošto ir titano pagamintais povandeniniais laivais, klientai gali gyvai pamatyti legendinį „Titaniką“.
Bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad ši vienintelė gyvenime patirtis vienam asmeniui kainuoja 250 tūkst. JAV dolerių.
Ekstremalusis turizmas tampa vis labiau populiarėjančia tendencija tarp nuotykių ieškotojų, trokštančių adrenalino, visas ribas peržengiančių kelionių. Tarp šių bendrovių yra ir dabar viso pasaulio žiniasklaidoje dėl baisios nelaimės nuolat linksniuojama „OceanGate Expeditions“ įmonė, tenkinanti norinčių tyrinėti jūras ir net, atrodytų, nepasiekiamas pasaulio vandenynų gelmes, poreikius.
„Ką pastebėjau kalbant apie itin turtingus žmones – kalbant apie patirtis, pinigai nėra svarbūs. Jie nori kažko, ko niekada nepamirš“, – sakė Nikas D'Annunzio, viešųjų ryšių įmonės „TARA, Ink.“, kuri specializuojasi specialių renginių srityje, savininkas.
Bendrovė „OceanGate“ 2021 ir 2022 m. pradėjo sėkmingas ekspedicijas į „Titaniko“ nuolaužas. Pirmadienį JAV pakrančių apsaugos tarnyba pradėjo „OceanGate“ priklausančio laivo, kuris prarado ryšį per privačią ekskursiją į „Titaniką“, paieškos ir gelbėjimo operaciją. Bendrovė teigė, kad „tiria ir mobilizuoja visas galimybes, kad įgula saugiai sugrįžtų“.
Pasak šaltinio, susipažinusio su misijos planu, „OceanGate Expeditions“, įsikūrusią Vašingtono valstijoje, 2009 m. įkūrė aviacijos ir kosmoso inžinierius Stocktonas Rushas, kuris taip pat yra povandeniniame laive.
Bendrovės interneto svetainėje rašoma, kad „OceanGate“ sukūrė 4 000 metrų ir 6 000 metrų gyliui tinkamus povandeninius laivus su įgula, skirtus užsakomiesiems ir moksliniams tyrimams.
S. Rushas taip pat yra ne pelno siekiančios organizacijos „OceanGate Foundation“, kurios pagrindinis tikslas – plėtoti jūrų technologijas, kad būtų skatinamas jūrų mokslas, istorija ir archeologija, valdybos narys.
Tarp „OceanGate“ siūlomų atrakcijų – ekspedicijos į laivų nuolaužas, hidrotermines versmes ir giliavandenius kanjonus. Ekskursijos išskirtinei grupei Ši kelionė priklauso nuotykių turizmo kategorijai, prieinamai tik itin turtingiems žmonėms – grupei, kuri, kaip tikimasi, artimiausiais metais augs.
Remiantis pasaulinės nekilnojamojo turto bendrovės „Knight Frank“ metine turto ataskaita, nuo 2017 m. pasaulyje žmonių, kurie priskiriami itin turtingiems asmenims, arba tų, kurių grynasis turtas viršija 30 mln. dolerių, skaičius išaugo 44 proc.
„Itin didelės grynosios vertės asmenys yra tarsi apsaugoti nuo daugelio ekonominių nuosmukių, kurie kitus žmones priverstų susimąstyti apie išvykas“, – sakė mobiliosios programėlės „InList“, naudojamos prabangių atostogų patirtims ir išskirtiniams naktiniams vakarėliams rezervuoti, generalinis direktorius ir įkūrėjas Gideonas Kimbrellas.
Norintieji išleisti milžinišką sumą gali leistis į 24 dienų trukmės keliones po pasaulį privačiu lėktuvu, sraigtasparniais pakilti į Everesto kalno bazinę stovyklą ir net pakilti į kosmosą.
Praėjusią savaitę „Virgin Galactic“ paskelbė, kad jos komercinių skrydžių į kosmosą paslauga bus oficialiai pradėta teikti vėliau šį mėnesį, o antroji kelionė įvyks rugpjūčio mėn. Bendrovė CNN sakė, kad vienas bilietas „privatiems astronautams“, kuriuos bendrovė vadina savo klientais, kainuoja 450 000 JAV dolerių ir kad ji jau pardavė apie 800 bilietų.
Nors kosmoso turizmas daugumai žmonių vis dar nepasiekiamas, tačiau tai yra augantis kelionių sektorius. Per pastaruosius dvejus metus Džefo Bezoso „Blue Origin“ ir Elono Musko „SpaceX“ taip pat iškėlė į kosmosą mokamus klientus, o JAV kosmoso technologijų startuolis „Orion Span“ planuoja atidaryti pirmąjį pasaulyje prabangų kosminį viešbutį, kuriame dviejų savaičių viešnagė vienam asmeniui kainuos apie 10 mln. dolerių.
Tokios patirtys siūlomos ne tik danguje ar vandenyno gelmėse, itin prabangus poilsis plinta ir žemėje. Prabangių kelionių bendrovės „Abercrombie & Kent“ įkūrėjas Džefris Kentas neseniai klientams suplanavo keliones, įskaitant lenktyninių automobilių vairavimą ant ledo Suomijoje ir žygį su orangutangais Borneo saloje.
Bendrovė elektroniniu paštu CNN pranešė, kad G. Kento tikslas – suteikti tokią patirtį, kuri „svečiams paliktų pasiekimų jausmą“.
Nuotykių pavojai
Tačiau kai kurios itin prabangios ekskursijos kainuoja brangiai, nes yra labai rizikingos, o tai reiškia, kad joms reikia daug ir kruopščiai ruoštis.
Kai kurios jų yra tokios unikalios, kad kelia teisinio reguliavimo iššūkių. Pavyzdžiui, dingusiam „Titan“ povandeniniam laivui netaikomos nepriklausomų grupių, nustatančių saugos standartus, vyriausybinės taisyklės, nes ši technologija yra labai nauja ir dar nebuvo peržiūrėta, teigia kelionių organizatorius.
„Pagal apibrėžimą inovacija yra jau už reguliuojamos sistemos ribų“, – teigiama bendrovės 2019 m. pranešime jos interneto svetainėje. „Tačiau tai nereiškia, kad „OceanGate“ neatitinka standartų ten, kur jie taikomi, tačiau tai reiškia, kad naujovės dažnai nepatenka į esamą pramonės paradigmą.“
Šiaurės Karolinoje esančio Kempbelo universiteto profesorius ir jūrų istorikas Salas Merkolianas patvirtino, kad povandeniniam laivui „Titan“ nereikia laikytis saugos taisyklių, nes jis veikia tarptautiniuose vandenyse.
„Tai pilkoji zona, kuri išryškėja dienos šviesoje“, – sakė jis.
Bendrovės „OceanGate“ generalinis direktorius Stoktonas Rushas taip pat ne kartą teigė, kad galiojančiose povandeninių laivų taisyklėse be reikalo pirmenybė teikiama keleivių saugai, o ne komercinėms naujovėms.
„Komercinių povandeninių laivų pramonėje daugiau kaip 35 metus nebuvo sužeidimų. Ji yra nepadoriai saugi, nes turi visas šias taisykles. Tačiau ji taip pat nėra inovatyvi ir neauga – nes turi visas šias taisykles“, – sake S. Rushas interviu, kuris pasirodė 2019 m. birželio mėn. žurnalo „Smithsonian Magazine“ numeryje.
2022 m. lapkričio mėn. CBS korespondento Davido Pogue vedamame podkaste „Unsung Science“ S. Rushas sakė, kad tyrinėjimai susiję su įgimta rizika.
„Tam tikru momentu saugumas tiesiog yra grynas švaistymas. Turiu omenyje, jei norite būti saugūs, neikite iš lovos“, – sakė jis. „Nesėskite į automobilį. Nieko nedarykite. Kažkuriuo metu jūs ketinate rizikuoti, ir tai tikrai yra rizikos ir grąžos klausimas. Manau, kad galiu tai daryti lygiai taip pat saugiai pažeisdamas taisykles.“
Tačiau ne tik giliavandenių tyrinėjimų metu kyla pavojus. Federalinės aviacijos administracijos teigimu, JAV Kongresas yra paskelbęs komercinių žmonių skrydžių į kosmosą moratoriumą, o tai reiškia, kad „Virgin Galactic“, „Blue Origin“ ar „SpaceX“ sukurtiems kosminiams laivams netaikomos vyriausybinės saugos taisyklės. Šiuo metu klientai, kurie keliauja į kosmosą, turi pasirašyti „informuoto sutikimo“ formas, kad sutinka su bet kokiu pavojumi, kuris gali kilti misijos metu.
CNN paprašė „Blue Origin“, „SpaceX“ ir „Virgin Galactic“ pateikti šias formas, tačiau atsakymo negavo.
FAA teigė, kad bus pasirengusi parengti komercinių žmonių skrydžių į kosmosą saugos sistemą, jei Kongreso moratoriumas nebus atnaujintas vėliau šiais metais.
N. D'Annunzio sakė, kad dažniausiai viskas vyksta sklandžiai itin brangių kelionių metu, nes tai užtikrina šias patirtis planuojančios bendrovės. „Jaučiama didelė kontrolė. Nėra vietos nesklandumams“, – sakė jis.
Bendrovės „Abercrombie & Kent“ vyresnioji viceprezidentė, atsakinga už privačius lėktuvus ir ypatingos svarbos keliones, Ann Epting sakė, kad prabangių kelionių bendrovė paprastai planuoja nuotykių keliones maždaug prieš 18 mėnesių, kad užtikrintų keliautojų saugumą.
A. Epting sakė, kad bendrovė imasi tokių veiksmų, kad iš naujo sukuria saugos priemones ten, kur jų nėra. Kartą „Abercrombie & Kent“ per ekskursiją į kalnų kaimą Omane „pastatė laiptus į kalno šoną ir 50 pėdų medinį tiltą su šoniniais turėklais, kad kaimas būtų lengviau prieinamas svečiams“, – sakė ji.
Parengta pagal CNN.com.
