Šis liudijimas atskleidžia daugiau priežasčių, kodėl „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas galėjo staiga atšaukti savo žygį likus vos 200 km iki Maskvos.
„Taip pat buvo įvertinta, kad samdinių pajėgos turėjo tik 8 000 kovotojų, o ne 25 000, kaip teigiama, ir joms grėsė tikėtinas pralaimėjimas bandant užimti Rusijos sostinę“, – rašo dienraštis.
Laikraštis „The Telegraph“ neįvardijo konkrečių „Wagner“ lyderių, kurių šeimoms neva buvo grasinama.
Čečėnijos lyderis ir ištikimas Kremliaus sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas sekmadienį užsiminė, kad šeimos verslo nesutarimai galėjo iš dalies paveikti J. Prigožiną pradėti priešpriešą su Rusijos kariuomene.
„Nesėkmingų verslo sandorių virtinė sukėlė verslininko pasipiktinimą, kuris pasiekė viršūnę, kai Sankt Peterburgo valdžia nesuteikė (J. Prigožino – red.) dukrai trokštamo žemės sklypo“, – savo teoriją pateikė R. Kadyrovas.
R. Kadyrovas nenurodė nei dukters, nei žemės sklypo, nei datos, kada tariamai bandyta jį įsigyti.
Pranešama, kad R. Prigožino dukterys Polina ir Veronika, taip pat jo sūnus Pavelas yra verslininkai antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėlai šeštadienį sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas sutiko leisti J. Prigožinui išvengti kaltinimų nusikalstamu maištu mainais už tai, kad jis išvyks į kaimyninę Baltarusiją.
Po paskelbto susitarimo „Wagner“ samdiniai sekmadienį išvyko atgal į stovyklas Rytų Ukrainoje.
Tačiau verslo dienraštis „Kommersant“, o vėliau ir valstybinės naujienų agentūros pirmadienį pranešė, kad dėl V. Prigožino tebevyksta tyrimas dėl ginkluoto maišto, kurį V. Putinas pavadino išdavyste.
Dienraštis „The Telegraph“ citavo savo šaltinius, kurie teigė, kad po dramatiškų šio savaitgalio įvykių prezidentas Vladimiras Putinas „dabar stengsis asimiliuoti „Wagner“ kovotojus į Rusijos kariuomenę ir pašalinti buvusius jos lyderius“.
