„Tai buvo keistas, bet iškalbingas V.Putino palyginimas. Ne pirmą kartą per šeštadienio pasisakymus V.Putinas smarkiai nukrypo nuo Rusijos istorijos, tačiau jo nuoroda į 1917 m. revoliucijos įvykius rodo, kur yra jo galva šiuo laikotarpiu“, – samprotavo CNN nacionalinio saugumo analitikas, „New America“ viceprezidentas bei Arizonos valstijos universiteto profesorius Peteris Bergenas.
Šis dėstė, jog V.Putinas nėra pirmas Rusijos vadovas nerimavęs dėl potencialaus karinio pralaimėjimo, šiuo atveju kalbama apie Rusijos nesugebėjimą užkariauti daug mažesnės Ukrainos valstybės, kuris galėtų tapti jo pražūtimi.
Anot P.Bergeno, komunistinis režimas, kuriam V.Putinas tarnavo kaip KGB karininkas, už savo egzistavimą buvo skolingas 1917 m. revoliucijai, kurią sukėlė pražūtingas Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II vadovavimas per Pirmąjį pasaulinį karą (Nikolajus II taip pat padėjo paruošti dirvą 1917 m. revoliucijai savo klaidomis per 1905 m. Rusijos-Japonijos karą, kurį rusai pralaimėjo japonams).
„Pirmojo pasaulinio karo metu rusams nebuvo smogta peiliu į nugarą, kaip šeštadienį kalbėjo V.Putinas. Iš tikrųjų jie kariavo pražūtingą sausumos karą Europoje, kuris pasižymėjo ypatinga Nikolajaus II ir jo vyresniosios vadovybės nekompetencija. Didėjant Rusijos nuostoliams mūšio lauke, rusų kareiviai sukilo ir prisidėjo prie 1917 m. revoliucijos.
Per 1917 m. revoliuciją valdžią užgrobė marksistų partija, vadinama bolševikais. Po metų Nikolajus II ir kiti valdančiosios Romanovų šeimos nariai atsidūrė prieš sušaudymo būrį. Bolševikai vėliau virto Komunistų partija, kuri iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. buvo aukščiausias Sovietų Sąjungos valdžios šaltinis“, - aiškino CNN nacionalinio saugumo analitikas.
P.Bergeno teigimu, V.Putinas supranta šios situacijos svarbą. Jo manymu, vien tai, kad V.Putinas nuorodė į 1917 m. įvykius demonstruoja, kad šis žino, jog „Wagner“ grupės maištas gali kelti egzistencinę grėsmę jo režimui. Apsisaugodamas jis panaikino beveik bet kokį civilių organizacijų pasipriešinimą, todėl realią grėsmę jam kelia tik Rusijos karinės pajėgos.
„Tikriausiai joks įvykis geriau nepaaiškina V.Putino požiūrio į pasaulį nei Berlyno sienos griuvimas 1989 m. gruodį, kai jis buvo KGB karininkas, komandiruotas į Drezdeną tuometinėje Rytų Vokietijoje. Sienos griuvimas buvo preliudija į Sovietų Sąjungos žlugimą po dvejų metų. Nuo to laiko V.Putinas stengiasi, kad Rusija vėl taptų didi“, – kalbėjo P.Bergenas.
„Rusijos pasitraukimas iš Afganistano 1989 m. vasarį po beveik dešimtmetį trukusio karo padėjo sudaryti sąlygas ir Berlyno sienos, ir Sovietų Sąjungos griuvimui. Jei sovietai nesugebėjo nugalėti lengvai ginkluotų Afganistano partizanų pajėgų šalyje, su kuria turėjo bendrą sieną, ką tai sakė apie jų gebėjimą išlaikyti geležinę Rytų Europos valdžią?“ – dėstė P.Bergenas.
Jo manymu, kariniai pralaimėjimai Rusijos-Japonijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare buvo lemtingi Romanovams, o pralaimėjimas Afganistane tik paspartino Sovietų imperijos pabaigą. Tačiau P.Bergenas samprotavo, jog priešingai, diktatoriaus Josifo Stalino vaidmuo pralaimint naciams Antrajame pasauliniame kare jam leido užtikrinti taikią mirtį ir net iki šiol išlikusį populiarumą tarp rusų.
Anot P.Bergeno, V.Putinas neabejotinai žino, kad istorija gali ir nesikartoti, tačiau jis nenori eiti nei Romanovų, nei sovietų keliu ir, atėjus laikui, mieliau rinktųsi patogų J.Stalino pasitraukimą iš šio pasaulio.
„Didysis klausimas bus toks: ar jam pavyks tai padaryti? Trumpas atsakymas: niekas nežino, ar jis gali, įskaitant patį V.Putiną“, – mąstė CNN nacionalinio saugumo analitikas P.Bergenas.
Parengta pagal CNN inf.
