Ar Rusijos laukia dramatiškų politinių pokyčių laikotarpis? Jei taip, ar gali išeivijos demokratinės jėgos susivienyti į nuoseklų bloką ir ar yra būdų, kaip jos galėtų įsitvirtinti politinėje arenoje?
Beveik 300 Rusijos opozicijos politikų ir aktyvistų, gyvenančių tremtyje, susirinko aptarti šių klausimų Europos Parlamente prieš dvi savaites. Suvažiavimas įvyko tuo metu, kai pasirodė žinia apie Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimą – naujausią niūrų Vladimiro Putino karo su Ukraina epizodą.
Keturių Europos Parlamento narių sušauktas Briuselio forumas buvo pirmas toks susitikimas, kuriam Europos parlamentinė institucija suteikė oficialų statusą. Dalis Europos gyventojų pradeda svarstyti, kaip galėtų atrodyti Rusija po V.Putino.
„Tai pirmas kartas, kai kas nors kalba apie postputinizmo galimybę. Prieš tris mėnesius tai buvo neįmanoma. ES šalys manė, kad V.Putinas bus prezidentas dar daug metų, jei ne ištisus dešimtmečius <...>. Dabar nuomonė pasikeitė“, – sakė vienas iš forumo organizatorių prancūzų europarlamentaras Bernardas Guetta.
Buvęs turtingiausias Rusijos žmogus, kol 2003 m. buvo įkalintas dešimtmečiui, Michailas Chodorkovskis tikino, kad paprasčiausiai pakeitus V.Putiną kitu žmogumi iš jo sistemos, tai nieko nepakeistų.
„Šį režimą reikia sunaikinti, – sakė jis per atidarymo ceremoniją. – Kito kelio į taikią, normalią ateitį Rusijai, Europai ir visam pasauliui nėra.
Rusijos opozicija tai kartoja jau daugelį metų ir dažnai tai gali skambėti tarsi pageidavimas. Tačiau kai Rusijos kariuomenė nepasiekia jokių reikšmingų sėkmių, Rusijos viduje vyksta bepiločių lėktuvų smūgiai ir kariniai įsiveržimai, o į viešąją erdvę prasiveržia elito tarpusavio kovos, kai kurie Europos gyventojai taip pat pradeda abejoti, ar V.Putinas Kremliuje yra toks saugus, kaip jie manė.
Tačiau kaip atrodys Rusija po V.Putino valdymo, dar galima diskutuoti.
Lietuvos europarlamentaras ir buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kuris buvo pagrindinis konferencijos organizatorius, teigė, kad tarp Europos politikų vis dar mažuma mano, jog Rusijoje gali įvykti tikri demokratiniai pokyčiai, tačiau, jo nuomone, tai yra svarbus argumentas tiek Rusijos, tiek Ukrainos labui.
„Jei didžiosios Europos sostinės netikės demokratinės Rusijos galimybe, kuria, pripažįstu, šiuo metu nėra taip lengva patikėti, pagalvoji, kad arba tas pats režimas liks valdžioje amžiams arba Rusija nugrims į visišką katastrofą“, – sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, jei Vakarų politikai galvotų, kad visiška Ukrainos karinė pergalė reikš Rusijos žlugimą ar režimo poslinkį į dar žiauresnę diktatūrą, pilietinį karą, jie „tada pradėtų baimintis Ukrainos pergalės“.
Kai kurie konferencijos dalyviai iš Rusijos išvyko daugiau nei prieš dešimtmetį, o kiti – po to, kai V.Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją. Į Briuselį jie atvyko iš Berlyno, Vilniaus, Paryžiaus, Tbilisio ir daugelio kitų miestų, tapusių Rusijos tremtinių centrais.
Daugelis dalyvių teigė, kad V.Putino režimo žlugimas yra ne „ar“, o „kada“ klausimas, ir pridūrė, kad nors pradžioje po V.Putino žlugimo gali būti, kad valdžią užgrobs jo artimiausios aplinkos žmonės, viskas gali greitai pasikeisti.
„Bet kuris po V.Putino valdymo laikotarpio valdovas bus gerokai silpnesnis teisėtumo ir viešojo autoriteto požiūriu <...>. Režimas bandys išsilaikyti valdžioje, bet ilgai neišsilaikys, – sakė ilgametis opozicijos politikas Vladimiras Milovas, kuris V.Putino valdymo pradžioje buvo energetikos ministro pavaduotojas. – Štai tada reikia daryti spaudimą, kad žmonės prabiltų“.
Vienintelis forume dalyvavęs ukrainietis – buvęs prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Oleksijus Arestovičius, kuris atsistatydino sausio mėn.
O.Arestovičius atmetė Ukrainoje paplitusį požiūrį, kad Rusijos opoziciją reikėtų ignoruoti, nes ji pritaria Kremliaus imperialistiniam mąstymui. Tai jis argumentavo „politiniu trumparegiškumu“. Jo manymu, svarbu galvoti, kaip pakeisti režimą Rusijoje, o ne tiesiog tikėtis Rusijos subyrėjimo.
„Nėra tokio dalyko kaip kitų žmonių laisvė. Nors Rusija nėra laisva, mes taip pat nesame visiškai laisvi, nes mažų mažiausiai tai reiškia, kad visada galimi bandymai vykdyti naują karą. Taigi net ir Ukrainos saugumo požiūriu turime kalbėti apie Rusijos išlaisvinimą“, – sakė jis.
Nepaisant visų kovingų kalbų forume, Rusijos opozicija tebėra susiskaldžiusi, nenuspręsdama kaip būtų tinkamiausia bendradarbiauti. Briuselyje vykusioje konferencijoje nedalyvavo įkalinto opozicijos politiko Aleksejaus Navalno, žinomiausio opozicijos lyderio, fondo atstovai. Jie boikotavo daugelį panašių renginių, manydami, kad jie yra beprasmiški pokalbių seminarai.
Taip pat nedalyvavo buvęs parlamento narys Ilja Ponomarevas, kuris vienintelis iš Rusijos parlamentarų 2014 m. balsavo prieš Krymo aneksiją ir vėliau pabėgo į Kijevą, kur priėmė Ukrainos pilietybę. Dabar jis teigia turintis ryšių su partizaniniais judėjimais Rusijos viduje, kurie pastarosiomis savaitėmis vykdė tarpvalstybinius įsiveržimus į Rusiją iš Ukrainos.
„Organizatoriai nenori nė menkiausio ginkluoto pasipriešinimo požymio“, – interviu telefonu sakė I.Ponomarevas. Ketvirtadienį Varšuvoje jis pradėjo savo forumą, skirtą pereinamojo laikotarpio po V.Putino, įstatymams kurti.
Briuselio forumo užkulisiuose daugelis pripažino, kad kai kurios diskusijos apie tai, kaip elgtis hipotetinėje būsimoje Rusijoje, skambėjo kaip ganėtinai ankstyvas pageidavimas.
„Turime tokį 20 metų stabilumo įprotį ir sunkiai suvokiame, kad sistema gali būti silpna ir ardoma, bet erozija yra matoma, – sakė politologė Jekaterina Schulmann. – Tie, kurie yra šalies viduje, turės pranašumą <...>. Tačiau tie, kurie juda pakankamai greitai, taip pat gali suvaidinti tam tikrą vaidmenį. Ir, žinoma, kiekvienas turės galimybę taip pat pamesti galvą“.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
