Tai patvirtino ir Valstybės saugumo departamentas. „Patvirtiname, kad situacija ir asmuo žinomi. Žvalgybos informacija teikiama kompetentingoms institucijoms“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare teigė VSD Strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Vernickaitė.
Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigė neturinti informacijos apie šį asmenį. „Šiuo metu VSAT neturi informacijos apie Rusijos piliečius, kurie pastarosiomis dienomis galėjo kreiptis į Lietuvos institucijas ar prašytis prieglobsčio esą neteisėtai būdami šalyje“, – portalui lrytas.lt anksčiau šiandien pateiktame atsakyme rašė VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Giedrius Mišutis.
BBC teigimu, 26 metų D.Mišovas gyvena viename Vilniaus viešbučių ir jis pirmą kartą atvyko į Europą. Jis pasakojo, kad vakarais vaikšto po Lietuvos sostinę, ir vis dar stebisi: „Čia įeinant į muziejų neprašo paso?“. Anot britų transliuotojo, interviu metu vyras Lietuvoje viešėjo nelegaliai.
„Aš esu Dmitrijus Andrejevičius Mišovas. Pagal laipsnį – leitenantas“, – lakoniškai prisistatė jis. Vyras paaiškino priklausęs kariniam daliniui nr. 44440 nedideliame Pskovo srities miestelyje. Tai 15-oji armijos aviacijos brigada, kuri nuo pirmos karo dienos dalyvauja Rusijos invazijoje į Ukrainą. Brigada yra apginkluota karo lėktuvais ir sraigtasparniais Ka-52, Mi-28N ir Mi-35M, Mi-26 ir Mi-8MTV-5.
Artėjantį karą nuspėjo prieš kelis mėnesius
„Aš, žinoma, tikėjausi, kad taip neatsitiks. Bet buvo visi požymiai, kad tai prasidės“, – prisiminė paskutinius prieškario mėnesius D.Mišovas. – Dar lapkričio mėnesį (2021 m.) pradėjome pasienio teritorijų žvalgybą. Kažkodėl pratyboms ant sraigtasparnių uždėjo šarvines plokštes. Paprastai prieš pratybas visa tai nebuvo daroma.“
Taigi kariškiai suprato, kad artėja karas.
Vasario 24-osios naktį, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią, D.Mišovas miegojo kareivinėse Baltarusijoje. Jį pažadino žinutė, kad reikia skristi į Hostomelį netoli Kijevo.
Galiausiai skrydis buvo atšauktas dėl nuostolių: „Tuomet jie pasakė, kad nuostolių nėra, tačiau pačią pirmą dieną žuvo mano bendraklasis. Ten buvo prarasti penki lėktuvai ir dvi įgulos“, – pasakojo D.Mišovas.
Pasitraukė iš kariuomenės
Suprasdamas, kas vyksta, D.Mišovas 2022 m. sausio 21 d. padavė prašymą dėl atleidimo iš ginkluotųjų pajėgų, tačiau nespėjo išvykti iki karo pradžios, todėl atsidūrė Baltarusijoje. Jis sakė, kad karo veiksmuose nedalyvavo, niekada neskraidė į Ukrainos teritoriją, o tik sraigtasparniu Mi-26 per Baltarusijos teritoriją gabeno įvairius Rusijos kariuomenei skirtus krovinius. Ten jis išbuvo iki 2022 m. balandžio, kai buvo išsiųstas atgal į dalinį toliau tvarkyti jo atleidimo iš tarnybos reikalų.
„Esu nusiteikęs neigiamai (prieš karą -red.). Esu kariškis, turiu ginti savo šalį nuo agresijos. Aš neturiu pulti, neturiu būti nusikaltimo bendrininkas. Kažkodėl mums taip ir nepaaiškino, kodėl prasidėjo šis karas. Kodėl turėtume pulti ukrainiečius ir juos žudyti, naikinti miestus? Niekas to nepaaiškino. O juk pusė ukrainiečių, pavyzdžiui, turi giminių Rusijoje. Ne visiškai aišku, kodėl mums reikia juos žudyti. Manau, kad visa tai daroma tik tam, kad būtų išsaugota vieno asmens– V.Putino, valdžia. Jis nusprendė tokiu būdu tiesiog sustiprinti savo valdžią. Manė, kad tai gera idėja“, – dėstė buvęs Rusijos kariškis.
Anot D.Mišovo, nuotaikos Rusijos kariuomenėje dabar visai kitokios: nedidelis procentas jo kolegų visiškai palaiko karą, nedidelis procentas jį griežtai smerkia, o dauguma tiesiog nepatenkinti savo padėtimi, kai turi kariauti, gaudami buvusį sutartininko atlyginimą. Lakūnai karininkai su visais priedais gauna 80–90 tūkst. rublių (900–1000 eurų) per mėnesį, o naujokams šauktiniams Kremlius dabar žada 204 tūkst. rublių (beveik 2,3 tūkst. eurų) per mėnesį.
Karininko atleidimo procesas užsitęsė iki praėjusių metų rugsėjo, tačiau galiausiai įsakymas vis dėlto buvo priimtas. D.Mišovas visą tą laiką buvo Pskovo srityje ir į kovos zoną nebevyko. BBC turi Vakarų karinės apygardos vado generolo majoro Sergejaus Riumšino 2022 m. rugsėjo 6 d. įsakymo dėl leitenanto D.Mišovo atleidimo iš tarnybos prieš terminą išrašo kopiją.
Prieš atleidimą karininkas buvo išsiųstas atostogų, jis turėjo mėnesį laukti, kol bus išbrauktas iš dalinio sąrašų. BBC žinioje taip pat yra karinio dalinio vado įsakymo Nr. 44440 išrašas, kuriame nurodoma, kad D.Mišovas „laikomas nustojęs eiti pareigas nuo 2022 m. spalio 7 d., nutraukiamas papildomų išmokų mokėjimas, nutraukiama prieiga prie valstybės paslapčių“.
Buvo verčiamas grįžti
Laimingai šios istorijos pabaigai sutrukdė tai, kad rugsėjo 21 d. V.Putinas paskelbė mobilizaciją Rusijoje. Jau spalio 15 d. įsakymą atleisti D.Mišovą atšaukė dalinio vadas. Priežastis: „Rusijos Federacijos prezidento 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakas Nr. 647“. Karininkas sulaukė telefono skambučio su šia žinia ir kad jis turi grįžti į eskadrilę. Lapkričio 8 d. Vakarų karinės apygardos vado pareigas laikinai einantis generolas majoras S.Riumšinas savo įsakymu galutinai atšaukė D.Mišovo atleidimą į atsargą.
D.Mišovas bandė teisme užginčyti atleidimo panaikinimą, tačiau 2022 m. gruodžio 12 d. Pskovo garnizono karinis teismas šiuo klausimu stojo vadovybės pusėn. Teismo sprendimo kopiją taip pat turi BBC.
„Supratome, kad mano byla pralaimėta. Ir kad toliau tarnausiu bet kokiu būdu. Neliko kito pasirinkimo, ir jie ėmė daryti spaudimą...“ Kaip bausmę karininkui, bandžiusiam išeiti iš tarnybos, padalinio vadas grasino jį išsiųsti į fronto liniją kaip paprastą pėstininką.
„Buvau priverstas liudininkų akivaizdoje pasirašyti, kad įsipareigoju gauti ginklus ir būti komandiruotėje tokią ir tokią dieną. Tai buvo sausio pabaigoje“, – prisiminė D.Mišovas.
Vadovybė kalbėjosi, kad 2023 m. sausio 27 d., penktadienį, jis bus siunčiamas į karą, o į frontą turėjo vykti 31-ąją. Visą savaitgalį karininkas galvojo apie tai, kokios yra galimybės neiti kariauti – kad netektų sėsti į kalėjimą. „Nusprendžiau persipjauti venas, – atskleidė jis. – Nesunkiai, bet tiek, kad galėčiau patekti į ligoninę.“
Pareigūnas tikėjosi, kad po to jam pakeis tinkamumo kategoriją ir vis tiek atleis nuo tarnybos. Greitai tapo aišku, kad ir šis planas nepasiteisins, kad nepavyks išvengti siuntimo į frontą, tačiau baudžiamosios bylos perspektyva darėsi visai reali.
Po šio poelgio sraigtasparnių eskadrilės vadas D.Mišovas karinio dalinio vadui parašė raportą, kuriame nurodė, kad „leitenanto D.A.Mišovo veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 339 straipsnio 1 dalyje“ – karinės tarnybos pareigų vengimo imituojant ligą ar kitais būdais.
Įprastu metu už tai galima gauti iki šešių mėnesių arešto, tačiau jei tai atsitinka mobilizacijos ar karo padėties laikotarpiu, karo metu arba ginkluoto konflikto ar kovinių veiksmų sąlygomis – nuo 5 iki 10 metų.
Nusprendė bėgti nelegaliai
„Tuomet išbandžiau visus būdus. Jau gulint ligoninėje gydytojas man pasakė, kad niekas taip neišeina. Kad visi grįžta atgal į dalinį. Nusprendžiau bėgti“, – pasakojo D.Mišovas.
Gulėdamas ligoninėje leitenantas perskaitė straipsnį apie Pskovo gyventoją, kuris šių metų sausį pabėgo nuo karo į Latviją. Latvijos teisininkas ir Žaliųjų frakcijos Europos Parlamente patarėjas Aleksejus Dimitrovas, komentuodamas pabėgimą, atkreipė dėmesį, kad „ES Tarybos direktyvos dėl kvalifikacinių reikalavimų tarptautinei apsaugai gauti“ 9 straipsnio 2 dalies e punkte persekiojimu, suteikiančiu teisę į prieglobstį, laikomas atsisakymas atlikti karinę tarnybą karinio konflikto metu, apkaltinimas ar nubaudimas.
„Manau, kad aš neatsisakyčiau tarnauti ir neatsisakyčiau atlikti karinės prievolės, jei suprasčiau, kad mano šaliai gresia pavojus. – teigė D.Mišovas – Bet aš atsisakau būti nusikaltimo bendrininku. Jei vis dėlto mane būtų įsodinę į kovinį sraigtasparnį ir privertę kariauti, būčiau turėjęs žudyti... Greičiausiai būčiau nusinešęs kelias dešimtis gyvybių, o aš to nenorėčiau, nes ukrainiečiai nėra mano priešai.“
Nusprendęs pabėgti, karininkas, kuris ir toliau gulėjo ligoninėje, ėmė ieškoti galimybių, kaip tai būtų galima padaryti.
„Pirmiausia turėjau išvykti iš Rusijos. Išgirdau apie Respublikos ordino organizaciją. Jauni karininkai man pasakojo, kad jie yra į pensiją išėję karininkai, nusiteikę prieš V.Putiną, ir į juos galima kreiptis pagalbos. Rašiau jiems per „Telegram“, jie išklausė mano istoriją ir pasakė, kad padės. Jie pažadėjo visus aprūpinti. Jie sakė: „Nesijaudinkite, mes patys viską sutvarkysime“.
Taip ir atsitiko. Vargu ar būčiau pats su tuo susidorojęs, nes pusantro mėnesio gulėjau ligoninėje. Mano kūnas buvo nusilpęs, ir tai buvo fiziškai sunku. O žmonės, kurie padėjo, jie man nutiesė maršrutą, kad neužkliūčiau už užkardos, už pasieniečių paslapčių“, – pasakojo D.Mišovas.
BBC Rusijos tarnybai žinomos žmonių, padėjusių D.Mišovui kirsti sieną, pavardės, tačiau saugumo sumetimais jos neįvardijamos.
Kai D.Mišovas jau beveik priartėjo prie sienos, šalia jo į dangų pakilo signalinė raketa, paskui dar viena: „Aš pamaniau, kad prasidėjo mano persekiojimas, greitai perlipau per tvorą su spygliuota viela ir bėgau toliau per mišką. Po to sekė dar ir trečia raketa.“
Jau Europos Sąjungos teritorijoje jį pasitiko ir automobiliu nuvežė į Vilnių. „Tarsi vėl kvėpuočiau švariu, gaiviu oru, – taip jis apibūdino savo emocijas kirtus sieną. – Nes prieš tai jaučiau, kad mane spaudžia ši grėsmė. Kad galiu tiesiog sėsti į kalėjimą 10 metų. Būčiau atsidūręs kalėjime, jei būčiau pakliuvęs į pasieniečių rankas.“
Karininkas kol kas neplanuoja ateities, bet jis nebenori tarnauti jokioje kariuomenėje, o planuoja „susikurti naują gyvenimą, išmokti būti kuo nors kitu“.
Jis supranta, kad jo legalizavimo procesas Europos Sąjungoje nebus lengvas, tačiau jis apie tai samprotauja taip: „Tarsi nebūtų didelio pasirinkimo. Arba eiti į karą, kuriam priešinuosi, ir daryti tai, kas prieštarauja mano sąžinei, arba sėdėti kalėjime, arba čia jau bandyti kažką daryti. Manau, kad geriau pabandyti čia. Net jei kas nors nepavyks, tai geriau, nei toliau būti Rusijoje, kur gresia pavojus.“
Parengta pagal BBC inf.
