„Vyriausybė nusprendė, kad kariuomenė kartu su NATO ir NATO valstybėmis narėmis gali imtis parengiamųjų darbų, kad ateityje būtų galima vykdyti bendras operacijas“, – rašė Švedijos konservatyvių pažiūrų ministras pirmininkas U. Kristerssonas straipsnyje, kuris išspausdintas dienraštyje „Dagens Nyheter“ ir kurio bendraautoris – gynybos ministras Palas Jonsonas.
„Šis pasirengimas galėtų apimti laikiną užsienio technikos ir personalo dislokavimą Švedijos teritorijoje, – rašė jie. – Šiuo sprendimu siunčiamas aiškus signalas Rusijai ir stiprinama Švedijos gynyba“.
NATO karių buvimas tarnautų kaip atgrasymo priemonė nuo bet kokių galimų Rusijos veiksmų iš kitos Baltijos jūros pusės.
Švedija yra NATO „pakviestoji“ nuo 2022 metų birželio, tačiau jos paraišką, kurią turi ratifikuoti visos 31 valstybė narė, blokuoja Turkija ir Vengrija.
Tik visateisėms narėms taikoma NATO 5 straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nuo savo perrinkimo gegužės pabaigoje nepateikė jokios informacijos apie tai, ar jis ketina pritarti Švedijos kandidatūrai į NATO.
