ES ministrai „po daugelį metų trukusių derybų žengė istorinį žingsnį“, per spaudos konferenciją sakė deryboms pirmininkavusi Švedijos vidaus reikalų ministrė Maria Stenergard ir pridūrė, kad šiuose planuose suderinta „atsakomybė ir solidarumas“.
Po kelias valandas trukusių derybų dauguma bloko vidaus reikalų ministrų sutiko su siūlomomis reformomis, nors Austrija, Nyderlandai ir Italija jas kritikavo kaip nepakankamas.
Reformos numato sulaikyti prieglobsčio prašytojus priėmimo centruose prie ES išorinių sienų, kol nagrinėjami jų prašymai. Jei prašytojas neturi galimybės gauti prieglobsčio ES, jis bus nedelsiant išsiųstas atgal. Pasak M. Stenergard, prieglobsčio prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.
Ministrai aptarė ir privalomą sistemą, pagal kurią sutartas prieglobsčio prašytojų skaičius būtų paskirstytas tarp ES valstybių narių. ES šalys, nenorinčios arba negalinčios priimti perkeliamų migrantų, privalėtų suteikti finansinę pagalbą sumokėdamos po 20 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį, sakė M. Stenergard.
Sprendimams dėl ES migrantų politikos nebūtinas visų narių pritarimas, pakanka balsų daugumos, tad pritarti turi mažiausiai 15 iš 27 ES šalių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 65 proc. visų ES gyventojų.
Dabar galės prasidėti derybos su Europos Parlamentu, tačiau užbaigti procesą iki ES įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų 2024 m. bus nelengva.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser siekė, kad naujos taisyklės nebūtų taikomos nelydimiems nepilnamečiams ir šeimoms su nepilnamečiais vaikais, tačiau, siekdama susitarimo, šio reikalavimo atsisakė. Ji sakė, kad tikisi, jog Europos Parlamentas numatys išimtis.
Lenkija ir Vengrija balsavo prieš pasiūlymus, Bulgarija, Malta, Lietuva ir Slovakija susilaikė.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. ES sulaukė 881 200 prieglobsčio prašymų, 64 proc. daugiau nei 2021 metais.
