Dabar Švedijos vyriausybė turi nuspręsti, ar išduoti šį asmenį. Ekstradicijos atveju jis būtų pirmasis PKK rėmėjas, Švedijos išduotas Turkijai.
Švedijoje vyriausybė priima galutinį sprendimą ekstradicijos klausimu, tačiau negali patenkinti kitos valstybės prašymo, jeigu Aukščiausiasis teismas tam nepritaria.
Savo sprendimą teismas priėmė praėjusią savaitę, kaip tik tada, kai Turkija ir Švedija turėjo aptarti Stokholmo paraišką dėl stojimo į NATO.
35 metų vyras 2014 metais buvo nuteistas kalėti ketverius metus ir septynis mėnesius Turkijos kalėjime už kanapių paketo gabenimą.
Jis buvo paleistas lygtinai ir persikėlė į Švediją, tačiau pernai rugpjūtį buvo suimtas paprašius Turkijos prokuratūrai, kuri norėjo, kad vyras atliktų likusį bausmės laiką.
Tačiau vyras tvirtina, jog tikroji priežastis, dėl kurios jo ieško Turkijos valdžia, yra ta, kad jis priklauso prokurdiškai Liaudies demokratų partijai (HDP) ir remia PKK, kuri įtraukta į Ankaros juodąjį sąrašą.
Teismas pažymėjo, kad pasiteiravo Turkijos prokuroro, ar vyrui pateikti kaltinimai dėl „teroristinės organizacijos propagandos“ arba „Turkijos prezidento įžeidimo“. Turkijos pareigūnas į šį klausimą atsakė neigiamai.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO šalys, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, kuriai turi pritarti visos Aljanso narės.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį dar kartą pareiškė, kad Švedija įvykdė visus stojimui į NATO keliamus reikalavimus, ir išsakė viltį, kad iki liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio viršūnių susitikimo Švedija taps Aljanso nare.
