Katastrofa įvyko anksti antradienį, kai sprogimai nugriaudėjo milžiniškoje Nova Kachovkos hidroelektrinės užtvankoje pietų Ukrainoje – nusausinant vieną didžiausių žemyno dirbtinių rezervuarų. Dėl šio sprogimo teko evakuoti tūkstančius žemupyje gyvenančių žmonių, buvo užteršta žemė, sunaikintas didelis elektros energijos generatorius ir ateityje kils problemų dėl vandens tiekimo.
Kijevas kaltina Rusiją, kuri užtvankos kontrolę perėmė 2022 m. vasario 24 d., pirmąją savo visapusiškos invazijos į Ukrainą dieną. Kremlius pirštu bedė į Ukrainą, tačiau nepateikė jokių įrodymų.
Ukraina jau seniai įspėjo apie tokios katastrofos pavojų. Spalio mėn. prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus spausti Rusiją nesprogdinti užtvankos, kurioje, jo teigimu, buvo įrengti sprogmenys.
„Užtvankos sunaikinimas reikštų didelio masto katastrofą“, – sakė jis.
Nors Zaporožėje, didžiausioje Europos atominėje elektrinėje, dalyvauja tarptautiniai stebėtojai, Nova Kachovkoje to nebuvo. Užtvanka kelis mėnesius buvo mūšių liudininkė, kai Ukraina praėjusiais metais išstūmė Rusijos kariuomenę per Dniepro upę, ir dabar ji yra fronto linijoje tarp dviejų kariuomenių.
Žmogiškoji katastrofa
Tiesioginį poveikį patiria žemupyje gyvenantys žmonės. Vakarinę Dniepro pakrantę kontroliuoja Ukraina, o rytinę – Rusija.
Ukrainos Chersono srities vadovas Oleksandras Prokudinas teigė, kad Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje pavojus gresia net 16 000 žmonių ir daugelis jų turės palikti savo namus.
Netoliese gyvenantis Chersono miesto tarybos įstatymų leidėjas Vitalijus Bogdanovas antradienio rytą nuvyko apžiūrėti žalos masto.
„Jokios panikos nėra, gelbėjimo tarnybos dirba, policija ir kariuomenė yra visur. Daug žmonių evakuojama“, – pasakojo jis.
V.Bogdanovas pareiškė, kad neketina palikti savo namų, nes turi prižiūrėti pagyvenusius giminaičius.
Rusijos okupuotoje teritorijoje gyvenantys žmonės nežino, ką daryti toliau.
Kijeve gyvenantis kino režisierius Sergejus Zeinalovas antradienio rytą paskambino savo močiutei į Oleškius, miestelį, esantį maždaug 70 km pasroviui nuo užtvankos.
„Tuo metu miestelyje nebuvo vandens. Kiek žinau, dabar Oleškiuose nėra nei elektros, nei ryšio. Dėl to informacija ateina lėtai. Tuo tarpu vanduo artėja prie ten esančių namų“, – kalbėjo jis.
Poveikis aplinkai
Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnykas Nova Kachovkos užtvankos griūtį pavadino „didžiausia ekologine katastrofa Europoje po Černobylio“.
Poveikio spektras labai platus – nuo žmonių perkėlimo iki gyvūnų paskendimo ir aplinkos užteršimo.
„Dabar žinome, kad į vandenį galimai pateko 600, o gal net 800 tonų naftos. Ši išsiliejusi nafta dreifuos į Dniepro upę, ir esu tikras, kad ji pateks į Juodąją jūrą“, – Briuselyje pareiškė Ukrainos aplinkos ministras Ruslanas Striletas.
Pasak aplinkosaugos grupės „CEE Bankwatch“ kampanijos dalyvio Oleksijaus Pašiuko, potvynio laikinas poveikis gali trukti iki savaitės.
„Tačiau vėliau didesnį poveikį turės vandens trūkumas, nes Kachovkos rezervuaras yra pietų Chersono srities laistymo sistemos vandens šaltinis, – pridūrė jis. – Galime tikėtis didelių problemų žemės ūkiui ir iš jo gyvenantiems vietos gyventojams.“
Rezervuaro nusausinimas taip pat gali turėti dramatišką poveikį neteisėtai okupuotam Krymo pusiasaliui. Jis yra priklausomas nuo žemyninės Ukrainos vandens. Vienas pirmųjų praėjusiais metais įsiveržusios Rusijos kariuomenės veiksmų buvo vėl atidaryti su rezervuaru susijusį vandens kanalą, kurį Ukraina uždarė po 2014 m. aneksijos.
„Tai bus socialinė ir ekonominė katastrofa. Ūkininkai negalės auginti pasėlių“, – sakė olandų nevyriausybinės organizacijos PAX atstovas Wimas Zwijnenburgas.
„Ukraina dar prieš konfliktą užblokavo upę į Krymą, kad sustabdytų vandens tekėjimą, o tai jau lėmė tam tikrą dykumėjimą toje teritorijoje. Sunku ką nors prognozuoti – dauguma padarinių tikriausiai pasireikš po dvejų trejų metų“, – pridūrė jis.
Didžiausios šalyje nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Let's Do It Ukraine SOS“ koordinatorė Iulija Markhel pratrūkusią užtvanką pavadino „katastrofa“.
„Gyvūnai bei įvairios jų rūšys bus sunaikintos, – sakė ji. – Tai pakeis viso regiono klimatą. Tikėtina, kad bus sunaikintos Ukrainos agrarinės žemės. Teritorija bus užtvindyta. Vietos, kurias vanduo paliks, pavirs dykumomis, o kuriose vanduo liks, taps pelkėmis“.
Šis katastrofos mastas prisideda prie didžiulių karo poveikio aplinkai išlaidų, kurios jau siekia 53 mlrd. eurų, teigė Ukrainos aplinkos ministerija.
Sunkumai dėl energijos
Užtvankos sunaikinimas neturės tiesioginio poveikio Ukrainos nacionaliniam elektros energijos tinklui, sakė Kijevo valstybinės hidroenergetikos bendrovės „Ukrhydroenergo“ strateginis patarėjas Vitalijus Muchinas. XX a. šeštajame dešimtmetyje pastatytos Nova Kachovkos užtvankos galia yra 357 megavatai, tačiau nuo tada, kai ją okupavo Rusija, ji neteikia daug energijos.
Greitu metu ji dar nebus įjungta. „Ukrhydroenergo“ pranešė, kad „dėl sprogimų mašinų salėje Kachovkos hidroelektrinė visiškai sugriauta. Jos neįmanoma atstatyti.“
Hidroelektrinė būtų buvusi pagrindinis švarios energijos šaltinis ir svarbi pokario Ukrainos energijos šaltinių derinio dalis, teigė Kijevo energetikos analitinio centro „DiXi group“ prezidentė Olena Pavlenko.
Bendrovės „Ukrhydroenergo“ vadovas Ihoris Syrota tvirtino, kad Kijevas, išlaisvinęs teritoriją, toje pačioje vietoje pastatys naują elektrinę.
Nova Kachovkos užtvankos susprogdinimas gali turėti įtakos Zaporožės atominei elektrinei, kurią taip pat užėmė Rusijos kariai. Ji priklauso nuo užtvankos vandens, kad galėtų aušinti savo šešis reaktorius, tačiau dabar jie yra vadinamajame šaltajame sustabdyme, o elektrinės aušinimo baseinas yra pilnas, todėl per dieną reikia tik kelių litrų, aiškino Europos branduolinės draugijos prezidentas Leonas Cizeljas.
Tarptautinė atominės energijos agentūra teigė, kad aušinimo vandens elektrinėje užtenka maždaug šešiems mėnesiams.
„Įrenginys turi rezervines galimybes, o trumpalaikės rizikos branduolinei saugai ir saugumui nėra“, – sakė generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi.
„Konfliktas vis peržengia naujas ribas, – kalbėjo Konfliktų ir aplinkos stebėjimo centro tyrimų ir politikos direktorius Dougas Weiras. – Daugelis žmonių nerimavo dėl šių užtvankų, bet kartu niekada nesitikėjo, kad jos bus pažeistos. Įvykiai tiesiog toliau rutuliojasi, didindami žalos aplinkai ir žalos Ukrainai sluoksnius.“
Chersono laukai gali tapti dykumomis
Pietų Ukrainoje sugriuvus svarbiai Dnipro užtvankai, pirminiu vertinimu, Chersono srityje šiauriniame upės krante bus užlieta maždaug 10 tūkst. hektarų dirbamos žemės, pranešė Ukrainos žemės ūkio ministerija.
Manoma, kad potvyniai bus kur kas pražūtingesni pietiniame Dnipro krante, Rusijos okupuotame regione, sakoma ministerijos svetainėje.
„Be to, dėl žmogaus sukeltos nelaimės bus sutrikdytas vandens tiekimas į 31 lauko drėkinimo sistemą Dniropetrovsko, Chersono ir Zaporižios regionuose“, – nurodė ministerija.
„Dėl Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo dirbami laukai Pietų Ukrainoje jau kitais metais gali virsti dykumomis“, – priduriama pranešime.
Taip pat nukentės geriamojo vandens tiekimas gyvenamosiose vietovėse, žuvininkystės sektorius.
Užtvanka buvo sunaikinta ankstų antradienio rytą Rusijos okupuotoje pietų Ukrainos Chersono srities dalyje. Ukraina ir daugelis Vakarų stebėtojų mano, kad okupantai rusai galėjo susprogdino užtvanką, siekdami sutrukdyti planuojamą Ukrainos kontrpuolimą. Rusija tęsia karą Ukrainoje jau daugiau nei 15 mėnesių.
Parengta pagal „Politico“ inf.
