Skaičiuojama, kad bylose, susijusiose su pernai rugsėjį prasidėjusiu protestų judėjimu, Irane iki šiol pakarti septyni vyrai. Nepaisant to, teisių gynėjai teigia, kad pastaraisiais mėnesiais egzekucijų pakariant padaugėjo dėl visų kaltinimų. „Amnesty“ nurodė, kad šiemet dėl su narkotikais susijusių kaltinimų po „sistemiškai nesąžiningų teismo procesų“ jau pakarti mažiausiai 173 žmonės – organizacijos teigimu, šis skaičius yra beveik tris kartus didesnis, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Tokios mirties bausmės sudarė du trečdalius visų Irane per pirmus penkis 2023 metų mėnesius įvykdytų egzekucijų, teigė „Amnesty“ ir pridūrė, kad labiausiai paveikti marginalizuoti ir nepalankioje ekonominėje padėtyje esantys žmonės, ypač asmenys, priklausantys etninei beludžų mažumai.
„Įžūlus tempas, kuriuo institucijos, pažeisdamos tarptautinę teisę, vykdo su narkotikais susijusias egzekucijas atskleidžia jų žmogiškumo stoką ir tai, kad jos akivaizdžiai nepaiso teisės į gyvybę“, – teigė „Amnesty International“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos departamento vadovo pavaduotoja Diana Eltahawy.
Nors pastaraisiais metais Irane įvykdomų egzekucijų skaičius mažėjo, 2017 metais įgyvendinus šalies įstatymų, nukreiptų prieš narkotikus, pataisas, kuriomis siekta apriboti mirties bausmės skyrimą už su narkotinėmis medžiagomis susijusius kaltinimus, teisių gynėjai argumentuoja, kad dabar Teheranas tokias bausmes skiria dėl visų kaltinimų, norėdamas įbauginti populiaciją, Irano valdžiai siekiant numalšinti protestų judėjimą.
Anot „Amnesty“, jei egzekucijos ir toliau bus vykdomos tokiu tempu, Irane šiemet gali mirti beveik 1 000 kalinių.
