Viena vertus, mažai išteklių turinti šalis taip nori sumažinti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų importo. Antra vertus, Japonija nori pasiekti savo klimato apsaugos tikslus: iki 2050 m. CO2 išmetimas turi būti sumažintas iki nulio. Nors bus plečiamas atsinaujinančios energijos naudojimas, tačiau kartu ir branduolinė energetika laikoma būtina, nepaisant žemės drebėjimų pavojaus ir 2011 m. įvykusios branduolinės katastrofos Fukušimoje.
Po katastrofos Fukušimoje Japonija sustabdė visus savo reaktorius ir ėmė taikyti daug griežtesnius saugumo standartus. Iš 33 reaktorių, kurie šiuo metu Japonijoje parengti eksploatacijai, vėl prie tinklo pajungta tik 10. Operatoriai yra paprašę leidimo paleisti daugiau reaktorių, tačiau tai užtrunka. Be to, stebimas stiprus vietinis pasipriešinimas išjungtų branduolinių jėgainių darbo atnaujinimui.
Vyriausybė siekia, kad iki 2030 m. apie 20 –22 elektros energijos būtų pagaminama branduolinėse elektrinėse, o 36–38 proc. – iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia vėl paleisti beveik 30 rektorių, tačiau dėl ilgai trunkančių licencijavimo procedūrų ir vietos gyventojų pasipriešinimo tai nėra realu, rašo laikraštis „Nikkei Asia“.
Remiantis naujuoju įstatymu, branduolinės energetikos reguliavimo institucija po 30 eksploatacijos metų mažiausiai kas dešimtmetį tikrins reaktorių būklę, kad būtų užtikrintas jų saugumas. Vyriausybės planuose taip pat numatyta statyti naujos kartos branduolinius reaktorius, kurie ilgainiui pakeis senuosius.
