Kosovo serbų mažuma boikotavo praėjusį mėnesį šiaurėje vykusius rinkimus, leidusius etniniams albanams perimti vietos tarybų kontrolę, nepaisant itin menko rinkėjų aktyvumo – jis nesiekė nė 3,5 procento. Praėjusią savaitę Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti paskyrė merus, nepaisydamas Europos Sąjungos ir JAV, padėjusių Kosovui 2008 m. tapti nepriklausomu nuo Serbijos, raginimų.
Anksti pirmadienį grupė serbų susirinko prie savivaldybės pastato šiauriniame Zvečano mieste, jame daugiausia gyvena serbai, ir mėgino patekti į patalpas. Policija atsakė ašarinėmis dujomis ir nedelsdama nustūmė juos atgal, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Kosovo policija teigė, kad Zvečane „organizuoti“ demonstrantai taip pat mėtė ašarines dujas, jie buvo susirinkę prie trijų šiaurinio Kosovo miestų rotušių. Šiame rajone gyvena daug etninių serbų, jie liko ištikimi Belgradui ir atmeta Kosovo nepriklausomybę.
„Protestuotojai naudojo smurtą ir svaidė ašarines dujas, mėgino pralaužti apsaugos kordonus ir jėga įsiveržti į savivaldybės pastatą, – sakoma Kosovo policijos pranešime. – Policija buvo priversta panaudoti teisėtas priemones, tokias kaip (pipirų) purškalas, kad sustabdytų protestuotojus ir suvaldytų situaciją“.
Serbai reikalauja, kad Kosovo policijos pajėgos – jų buvimas Šiaurės Kosove visada sukelia ginčus – nedelsdamos pasitrauktų, o taip pat ir merai, etniniai albanai, jų serbai nelaiko tikraisiais savo atstovais.
Tarp policijos ir protestuotojų stojo Kosove dislokuoti NATO vadovaujami taikdariai, atliekantys misiją KFOR. Aplink Zvečano savivaldybės pastatą buvo apie 50 karių iš Lenkijos ir Vengrijos su visa riaušių apranga, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Po pastarojo meto įvykių KFOR padidino savo pajėgas Šiaurės Kosove ir ragino Belgradą ir Prištiną įsitraukti į ES vadovaujamą dialogą siekiant sumažinti įtampą. „Raginame visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakurstyti įtampą arba paaštrinti padėtį“, – sakoma KFOR pareiškime.
Įtampa Kosovo šiaurėje kilo penktadienį, kai policija panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų serbus, protestavusius prieš paskirtus merus. Belgradas reagavo paskelbęs parengtį savo kariuomenėje ir įsakęs judėti sienos link. Pastaraisiais metais to jau imtasi ne kartą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vizitą Kenijoje pareiškė, kad „serbai Šiaurės Kosove kovoja už savo teises“, paminėjo parengtį kariuomenėje ir pridūrė, kad „sprendimą priims Serbijos prezidentas“.
„Didelis sprogimas gresia pačioje Europos širdyje, kur 1999 m. NATO įvykdė agresiją prieš Jugoslaviją“, – teigė S. Lavrovas. Jis turėjo galvoje NATO veiksmus prieš Belgradą, 1999 m. veiksmingai užbaigusius serbų pajėgų ir etninių albanų partizanų karą.
