R. T. Erdoganas paskelbė savo pergalę
Dar iki pasirodant oficialiai informacijai, R. T. Erdoganas paskelbė pergalę istoriniame antrajame prezidento rinkimų ture, kuris tapo sunkiausiu iššūkiu per visą jo du dešimtmečius trukusį valdymą.
„Mes valdysime šalį ateinančius penkerius metus“, – sakė R. T. Erdoganas savo džiūgaujantiems šalininkams nuo autobuso stogo savo gimtajame Stambulo rajone. – Su Dievo pagalba mes užsitarnausime jūsų pasitikėjimą“.
Tačiau kova nebuvo lengva: naujienų agentūros „Anka“ paskelbti rezultatai rodė, kad abu kandidatai kovoja taškas į tašką.
Ilgiausiai NATO valstybėje narėje dirbantis lyderis, nepaisant kritikų ir abejojančiųjų, gegužės 14 dieną pirmajame ture užtikrintai laimėjo prieš savo pasaulietinį varžovą K. Kilicdaroglu.
K. Kilicdaroglu subūrė galingą koaliciją, į kurią susirinko nusivylę buvę R. T. Erdogano sąjungininkai, pasaulietiniai nacionalistai ir religiniai konservatoriai. Opozicijos šalininkai laikė ją žūtbūtine galimybe išgelbėti Turkiją nuo pavertimo autokratija žmogaus, kurio galios stiprinimas prilygsta Osmanų imperijos sultonams.
„Kviečiu visus savo piliečius balsuoti, kad atsikratytume autoritarinio režimo ir atneštume šiai šaliai tikrąją laisvę ir demokratiją“, – sakė K. Kilicdaroglu, atidavęs savo balsą pirmajame Turkijos prezidento rinkimų ture.
Pasirodė pasikeitęs
Po pirmojo turo K. Kilicdaroglu vėl pasirodė pasikeitęs. Buvusio valstybės tarnautojo žinia apie socialinę vienybę ir laisves užleido vietą kalboms apie būtinybę nedelsiant išsiųsti migrantus ir kovoti su terorizmu.
Jo posūkis į dešinę buvo skirtas nacionalistams, kurie tapo pagrindiniais lygiagrečių parlamento rinkimų nugalėtojais.
74-erių politikas visada laikėsi tvirtų nacionalistinių Mustafos Kemalio Atatiurko – gerbiamo karo vado, sukūrusio Turkiją ir K. Kilicdaroglu pasaulietinę CHP partiją – principų.
Tačiau šie principai tapo antraeiliai, palyginti su jo propaguojamomis socialiai liberaliomis vertybėmis, kurias išpažįsta jaunesni rinkėjai ir didmiesčių gyventojai.
Analitikai abejoja, ar K. Kilicdaroglu žaidimas pasiteisins.
Dėl neformalios sąjungos su prokurdiška partija, kurią R. T. Erdoganas vaizduoja kaip uždraustų kovotojų politinį sparną, jis gali būti apkaltintas bendradarbiavimu su „teroristais“.
Kataro emyras pasveikino R. T. Erdoganą su pergale
Kataro emyras Tamimas bin Hamadas al Thani pasveikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą su pergale rinmimuose, nors balsų skaičiavimas tęsiasi, o oficialūs rezultatai dar nepaskelbti.
„Mano brangus broli Recepai Tayyipai Erdoganai, sveikinu tave su pergale“, – parašė jis tviteryje.
Sekmadienį vykusiame Turkijos istorinių rinkimų antrajame ture galėjo balsuoti apie 61 mln. žmonių, nes mėnesio viduryje vykusiame pirmajame ture niekam nepavyko iškovoti galutinės pergalės.
Vargšų numylėtinis
R. T. Erdoganu žavisi mažiau turtingi ir kaimo vietovėse gyvenantys Turkijos visuomenės sluoksniai, nes jis skatina religines laisves ir modernizuoja kadaise nuskurdusius Anatolijos centrinės dalies miestus.
„Man buvo svarbu išsaugoti tai, kas buvo sukurta per pastaruosius 20 metų Turkijoje, – Ankaroje AFP sakė bendrovės direktorius 64 metų Mehmetas Eminas Ayazas. – Turkija nebėra tokia, kokia buvo senaisiais laikais. Šiandien yra nauja Turkija“.
Tačiau R. T. Erdoganas kelia vis didesnį nerimą visame Vakarų pasaulyje dėl savo griežto susidorojimo su kitaminčiais ir vykdomos jėgą demonstruojančios užsienio politikos.
Jis pradėjo karinius įsiveržimus į Siriją, kurie įsiutino Europos valstybes, o Turkijos kariai atsidūrė priešingoje pusėje nei JAV remiamos kurdų pajėgos.
Jo asmeniniai santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taip pat išliko geri nepaisant Kremliaus karo Ukrainoje.
Sunkumų patiriančiai Turkijos ekonomikai naudingas itin svarbus mokėjimo už Rusijos energijos importą atidėjimas, kuris padėjo R. T. Erdoganui šiemet gausiai išlaidauti rinkimų kampanijos pažadams įgyvendinti.
R. T. Erdoganas taip pat vilkino Suomijos narystę NATO ir vis dar neleidžia Švedijai prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos bloko.
„Atpildo valanda“
Turkijos ekonomikos nuosmukis bet kuriam rinkimų laimėtojui bus didžiausias išbandymas.
R. T. Erdoganas pakeitė kelis centrinio banko vadovus, kad rastų tokį, kuris 2021 metais vykdytų jo norą bet kokia kaina sumažinti palūkanų normas – nepaisant įprastų ekonomikos principų ir tikint, kad mažesnės palūkanų normos gali padėti sumažinti chroniškai didelę infliaciją.
Netrukus Turkijos valiuta pradėjo laisvai kristi, o metinė infliacija pernai pasiekė 85 proc. R. T. Erdoganas pažadėjo tęsti šią politiką ir atmetė analitikų prognozes apie ekonominį pavojų.
Turkija sudegino dešimtis milijardų dolerių, mėgindama palaikyti lirą nuo politiškai jautraus kritimo prieš rinkimus. Daugelis analitikų teigia, kad dabar Turkija turi didinti palūkanų normas arba atsisakyti bandymų palaikyti lirą.
„Turkijos ekonomikai ir finansų rinkoms gali išaušti atpildo valanda“, – perspėjo „Capital Economics“ analitikai.
