Anot šaltinio, tai įvyks Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir apriboti dalyvavimą tokių viešųjų institucijų, kaip Gėtės institutas ir Maskvoje veikianti vokiečių mokykla, veikloje. Šaltinis patvirtino Vokietijos dienraštyje „Sueddeutsche Zeitung“ pasirodžiusią publikaciją, kurioje šis Rusijos žingsnis buvo apibūdintas kaip „diplomatinis karo paskelbimas“.
„Tai yra vienašališkas, nepateisinamas ir nesuprantamas sprendimas“, – pranešime cituojama Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
Nors prieš dabartinį plataus masto karą Ukrainoje Vokietija ir Rusija palaikė glaudžius ekonominius ryšius, Berlynas vėliau atsiribojo nuo Maskvos ir kare remia Kyjivą. Pasak Vokietijos saugumo tarnybų, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijoje gerokai padaugėjo Rusijos šnipinėjimo atvejų.
Balandžio viduryje Vokietija išsiuntė daugybę Rusijos diplomatų, motyvuodama siekiu „sumažinti žvalgybos tarnybų buvimą“. Maskva davė panašų atsaką ir savo ruožtu išsiuntė 20 Vokietijos ambasados darbuotojų. Berlyno teigimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija balandį nustatė „lubas“, kuriomis apribojo šalyje galinčių likti diplomatų ir viešųjų organizacijų atstovų skaičių. AFP kalbintas šaltinis nurodė, kad dėl šio limito tenka mažinti visas sritis apimantį Vokietijos buvimą Rusijoje.
Šaltinis tvirtino, kad „Sueddeutsche Zeitung“ pateikti duomenys, jog bus paveikta keli šimtai žmonių yra „teisingi“. Dienraštis teigė, kad pastarosiomis savaitėmis Vokietijos pareigūnai siekė, jog šis sprendimas būtų atšauktas, tačiau jų pastangos vaisių nedavė.
