Pasak oficialiojo Pekino, G7 lyderių komunikate ir kai kuriuose kituose viršūnių susitikime Japonijoje priimtuose dokumentuose „Kinija nepagrįstai kritikuojama dėl padėties Taivano sąsiauryje, Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, Honkonge, Sindziange ir Tibete, taip pat dėl branduolinės politikos“.
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas ambasadoriui H. Tarumiui pareiškė, kad „Japonija, kuri pirmininkauja Didžiajame septynete, sudarė sąmokslą su kitomis šalimis, siekdama diskredituoti ir užsipulti Kiniją, taip pat šiurkščiai kištis į šalies vidaus reikalus“.
„Tai pažeidžia pagrindinius tarptautinės teisės principus ir keturių politinių dokumentų tarp Kinijos ir Japonijos dvasią bei kenkia KLR suverenitetui, saugumui ir plėtros interesams. Kinija yra labai nepatenkinta ir griežtai tai smerkia“, – sakė Kinijos diplomatas.
Jis dar kartą pabrėžė, kad Honkongo, Sindziango ir Tibeto klausimai yra Kinijos vidaus reikalai, „kurie netoleruoja išorinių jėgų kišimosi“. O Taivanas yra Kinijos interesų centre ir laikomas raudona linija, kurios negalima peržengti, kad nebūtų sugriautas Kinijos ir Japonijos santykių politinis pagrindas, pridūrė diplomatas.
„Japonija turėtų pakoreguoti savo požiūrį į Kiniją, suprasti jos strateginę autonomiją ir skatinti stabilią Kinijos ir Japonijos santykių plėtrą, laikydamasi konstruktyvios pozicijos“, – apibendrino Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Didžiojo septyneto šalys Hirošimos viršūnių susitikime susitarė dėl bendro požiūrio į santykius su Kinija, grindžiamo rizikos mažinimu ir diversifikavimu, siekiant išvengti kritinės priklausomybės, pažymi „Ukrinform“.
