„Žinoma, esu susirūpinusi, – sakė Jevgenija Kara-Murza interviu agentūrai AFP. – Jo sveikata iš tiesų prastėja“.
Jos vyras turėjo rimtų sveikatos problemų dar prieš tai, kai buvo sulaikytas praėjusiais metais. Jis sirgo neurologine liga, vadinama polineuropatija, kuri, pasak jos, atsirado dėl dviejų bandymų jį nunuodyti 2015 ir 2017 metais.
Per pastaruosius metus, praleistus kardomajame kalinime, jo būklė smarkiai suprastėjo, sakė ji, įspėdama, kad dabar, kai paskirta griežta bausmė, padėtis tikrai dar pablogės.
41 metų V. Kara-Murza praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti 25 metus griežto režimo kalėjime dėl valstybės išdavystės ir kitų kaltinimų už Rusijos karo Ukrainoje kritiką.
Jis apskundė nuosprendį – ilgiausią pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjui skirtą bausmę – tačiau jo žmona sakė, kad, „žinoma“, tikėjosi, jog jis bus atmestas.
Ji pažymėjo, kad Rusijos įstatymai draudžia įkalinti žmones, sergančius polineuropatija, kuri gali sukelti paralyžių, tačiau „Rusijos valdžios institucijoms tai nesutrukdė“.
Tikslas – „nužudyti“
Ženevos aukščiausiojo lygio susitikimo už žmogaus teises ir demokratiją metu kalbėdama su AFP J. Kara-Murza išreiškė pyktį dėl nuosprendžio jos vyrui.
„Tai grynas ir ciniškas Rusijos valdžios kerštas“, – sakė ji, pabrėždama, kad V. Kara-Murzos teisėjui ir kalėjimo, kuriame jis kalinamas, vadovui buvo įvestos sankcijos, kurias jis ragino JAV ir Europą įvesti.
Opozicionierius prisidėjo prie Magnickio akto – JAV įstatymo projekto, kuriuo siekiama nubausti Rusijos pareigūnus, atsakingus už rusų mokesčių teisininko Sergejaus Magnickio mirtį Maskvos kalėjime 2009 metais – priėmimo.
„Režimas mano vyrą aiškiai laiko savo asmeniniu priešu“, – sakė ji. „Du kartus praeityje... mūsų vaikai vos neprarado tėvo“, – sakė ji, pridurdama, kad jis buvo nuodytas bandant „nužudyti, o ne pagrasinti“.
„Įtrūkimai“
J. Kara-Murza pripažino, kad ši situacija „nepakeliamai skausminga“ trims poros vaikams, tačiau sakė, kad Vladimiras „kažkaip sugeba ir toliau būti jiems geru tėvu net ir būdamas už grotų“.
„Jis moko juos labai vertingos pamokos: kad jie turėtų drąsiai susigrumti su patyčiomis, kad niekada nepasiduotų be kovos, kad turėtų priimti riziką... pripažinti ją ir vis tiek kovoti nepaisant tos rizikos“, – sakė ji interviu AFP.
Paklausta, ar mano, kad kiti išdrįstų pasekti jo pavyzdžiu, ji atkreipė dėmesį į „20 tūkstančių neteisėtai sulaikytų žmonių“ nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tai, kad tiek daug žmonių išdrįso protestuoti tuo metu, kai „režimas prieš antikarinius protestuotojus naudoja visą sovietinio stiliaus represinių metodų arsenalą“, pasak jos, reiškia, kad „tikriausiai yra milijonai žmonių, kurie nepritaria režimui, bet bijo pasisakyti“.
Sovietmečiu „masiniai protestai tapo įmanomi tik tada, kai režimas ėmė rodyti įtrūkimus“, pabrėžė ji, įsitikinusi, kad „tai įvyks... kai Putino režimas pradės rodyti įtrūkimus“.
Svarstant, kada tai galėtų įvykti, ji užsiminė, kad aiški Ukrainos pergalė po „daugiau nei du dešimtmečius trukusio Vladimiro Putino režimo nebaudžiamumo... pagaliau pasiųstų Kremliui signalą, kad jam nebepavyks išvengti atsakomybės už tokius nusikaltimus“.
