Pasak jo, prezidentas kartu su kitų G7 šalių vadovais dalyvaus vainikų padėjimo ceremonijoje ir kituose atminimo renginiuose. „Tačiau tai, jo požiūriu, nėra dvišalis momentas, – pabrėžė J. Sullivanas. – Jis dalyvaus kaip vienas G7 šalių lyderių, kad pareikštų pagarbą“.
Virš Hirošimos centro JAV pajėgos 1945 m. rugpjūčio 6 d. rytą numetė branduolinę bombą ir praktiškai sugriovė miestą. Spėjama, kad iš karto žuvo apie 70 000 gyventojų, per kelis mėnesius po to mirė dar 70 000–80 000 žmonių. Antrą atominę bombą amerikiečiai tada po trijų dienų numetė ant Nagasakio. Tai buvo pirmosios branduolinės atakos karo istorijoje ir iki šiol vienintelės.
J. Bidenas yra tik antrasis JAV prezidentas, apsilankęs Hirošimoje. 2016 m. gegužę tai padarė Barackas Obama. Per savo istorinį vizitą B. Obama tada agitavo už pasaulį be branduolinio ginklo ir susitiko su atominę katastrofą išgyvenusiais žmonėmis, tačiau už amerikiečių numestą bombą neatsiprašė.
Nebuvo tikimasi, kad tai padarys ir J. Bidenas. Daugelis amerikiečių iki šiol branduolinį smūgį laiko pateisinamu, nes tai, jų nuomone, lėmė Japonijos kapituliaciją ir užbaigė Antrąjį pasaulinį karą.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir Maskvos branduolinių grasinimų labai simboliška, kad G7 valstybės šiais metais savo viršūnių susitikimą rengia Hirošimoje.
