„A. Lukašenka dar niekada per savo dvidešimt aštuonerius valdymo metus taip blogai neatrodė. Tai akivaizdžiai matėsi ir parado Maskvoje metu. Jis negalėjo vaikščioti ir kalbėti. Net kelių šimtų metrų negalėjo nueiti, buvo vežamas automobiliu. Kad ištikę kažkokios problemos dėl balso, matėsi jau, ir prieš išvykstant į Maskvą. Tačiau jis vis tiek važiavo į tą paradą, nes, neabejotinai, Vladimiras Putinas įsakė atvykti gyvam arba mirusiam“, – įsitikinusi N. Radzina.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenka po parado nedalyvavo Kremliuje vykusiuose renginiuose ir priėmimuose. Anksčiau laiko išvyko iš Maskvos, o Minske vykusiame parade gegužės 9-osios proga vilkėjo ne karinę uniformą, kaip būdavę anksčiau, o – kostiumą. Jis taip pat nepasakė tradicinės šiai progai skirtos kalbos. Vietoj Baltarusijos diktatoriaus kalbėjo gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Kurį laiką 68 metų A. Lukašenka niekur nebesirodė, o gegužės 13 d. atsidūrė netoli Minsko esančiame Drozdų medicinos centre.
N. Radzinos žiniomis, diktatorius turi rimtų sveikatos problemų – jį kankina širdies kraujagyslių, diabeto, artrito, sąnarių ligos. Kalbama, esą jis galėjo užsikrėsti ir COVID-19.
Vertindama kalbas, kad A. Lukašenka Kremliuje galėjo būti apnuodytas, N. Radzina šyptelėjo: „Kremliuje bet kas gali būti pavaišintas nuodais. Bet ar V. Putinui šiuo metu naudinga destabilizuoti situaciją Baltarusijoje? Juk jis visiškai valdo A. Lukašenką. Tai, kad iki šiol Baltarusijos kariuomenė nekariauja Ukrainoje Rusijos pusėje – ne A. Lukašenkos nuopelnas. V. Putinui to dabar tiesiog nereikia.
Kita vertus, Baltarusijos armija ne itin pajėgi. Juk jos gretose – vos 10–15 tūkst. karių ir kariškių. Baltarusija V. Putinui dabar labiausiai reikalinga, kaip teritorija, per kurią eina tranzitiniai prekybos keliai. O, jeigu iš Baltarusijos teritorijos pradės skrieti raketos į Ukrainą, gali būti įvestos Vakarų sankcijos ir Baltarusijai. Ji rūpi ir Kinijai, kuri baltarusiškais keliais gabena savo prekes į Rusiją“.
Paklausta, kas galėtų tapti Baltarusijos vadovu po A. Lukašenkos, N. Radzina optimistiškų scenarijų neįžvelgė. Jos manymu, kol Baltarusija yra visiškai valdoma iš Maskvos, demokratinių ir laisvų prezidento rinkimų tikėtis būtų naivu: „Baltarusijos vadovo postą perimtų kas nors iš dabartinės jos nomenklatūros. Pagal ne kartą neteisėtai perrašytą šalies konstituciją, po A. Lukašenkos mirties šaliai turėtų vadovauti Respublikos tarybos – Nacionalinio susirinkimo pirmininkas.
Jam vadovauja Natalija Kačianava. Ji – visiškai niekinė asmenybė. A. Lukašenka išsirinko būtent ją, kad jam nebūtų keliamos jokios politinės grėsmės. Jei A. Lukašenkos nebeliks, Kremlius vietoj jo paskirs sau reikalingą žmogų. Greičiausiai – Saugumo tarybos sekretorių Aleksandrą Valkovičių, gimusį Rusijoje ir turintį ypatingai artimus ryšius su Kremliumi. Jo šeimininkas su A. Valkovičiumi bendrauja net per A. Lukašenkos galvą“.
Net jei vietoj A. Lukašenkos Kremlius su V. Putinu priešakyje Baltarusiją vėl imtų valdyti per savo vietininką, N. Radzina teigė mananti, kad tai truktų neilgai, nes A. Lukašenkos režimas be jo – pasmerktas žūčiai.
„Juk šis režimas buvo sukurtas vienam diktatoriui – būtent A. Lukašenkai, todėl visa sistema be jo, neabejotinai, imtų eižėti ir galiausiai – griūti. Tačiau Kremlius tikrai neleistų organizuoti laisvus ir demokratinius prezidento rinkimus, nes jam nenaudinga paleisti Baltarusiją iš savo gniaužtų. Todėl visos Baltarusijos opozicijos pareiga šiuo metu rėkte rėkti, kad Vakarų šalys, kaip ir A. Lušenkos, nepripažintų jokio kito Kremliaus pasiskirto diktatoriaus“, – kalbėjo ji.
