Briuselis ragina 27 Europos Sąjungos šalis susitarti, kaip kalbėtis su Kinija, stiprinančia savo įtaką pasaulinėje arenoje. Šią savaitę kalbėdamas Europos Parlamente Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pripažino, kad „Kinija tampa vis stipresnė varžovė ir konkurentė“. Jis pritarė raginimams „protingai mažinti rizikas“ ir Europos priklausomybę nuo Kinijos, nors nėra didelio noro nutraukti ryšius su šalimi, kurios ekonomika pagal dydį yra antra pasaulyje.
Daugiausia nesutarimų su Pekinu kelia Kinijos atsisakymas pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją ir jos invaziją į Ukrainą, spausti Maskvą sustabdyti puolimą.
Briuselis supykdė Pekiną pasiūlymu apriboti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos įmonėms, įtariamoms jas tiekus Rusijai. Šią savaitę keliaudamas po Europą Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas perspėjo, kad Pekinas imsis „reikiamo atsako“, jei ES įves kokias nors sankcijas.
Berlyne Qin Gangas dėl Ukrainos susirėmė su kolege Annalena Baerbock, sakiusia, kad Kinijos skelbiamas „neutralumas reiškia agresorės palaikymą“. Su Qin Gangu susitikusi Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna siekė sušvelninti toną ir tvirtino, kad mėgindama tarpininkauti Kinija atlieka svarbų vaidmenį siekiant „pasaulinės taikos ir stabilumo“.
Per susitikimą Stokholme užsienio reikalų ministrai nesiekia prieiti prie kokios nors konkrečios išvados. Tačiau tikimasi, kad derybos gali suteikti postūmį ES siekti didesnės vienybės jos nuolatinėse pastangose atremti Pekino keliamus iššūkius. „Svarbu ne trukdyti Kinijai tapti pasauline galia, o rūpintis, kaip Kinija panaudos šią galią“, – ketvirtadienį sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
ES oficialiai laiko Kiniją vienu metu ir partnere, ir varžove, bei neketina sugriauti šio požiūrio. Tačiau ES pareigūnai teigia, kad dabar vis daugiau dėmesio reikia skirti ne tiek bendradarbiavimui, kiek konkurencijos valdymui.
