„Kinija, kaip pasaulinė galia, turi pasaulinę atsakomybę“, – sakė J. Stoltenbergas. „Pekinas taip pat turėtų naudos iš didesnio ginklų kontrolės susitarimų skaidrumo, nuspėjamumo ir saugumo“, – pridūrė jis. „Kinija sparčiai didina savo branduolinį arsenalą be jokio skaidrumo apie savo pajėgumus“, – sakė J. Stoltenbergas. Jo manymu, iki 2035 metų Pekinas turės 1500 kovinių galvučių.
Rusija kelia „tiesioginę grėsmė mūsų saugumui“, sakė NATO vadovas, tačiau susirūpinimą kelia ir įvykiai kitose šalyse, įskaitant Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją. J. Stoltenbergas ragino suprasti, kad „susitarimai dėl ginklų kontrolės nėra sudaromi tarp draugų, jie sudaromi tarp priešininkų“.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO stovi kryžkelėje: „Viena kryptis rodo į tarptautinės ginklų kontrolės tvarkos žlugimą ir neribotą masinio naikinimo ginklų platinimą su labai pavojingais padariniais“, bet yra ir kita galimybė – siekti ginklų kontrolės ir sumažinti riziką, stiprinti pasitikėjimą ir padidinti saugumą. „Tai nebus lengva ir greita, bet tai padaryti labai svarbu“, – sakė jis.
Vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė sustabdantis paskutinę svarbią Rusijos ir JAV branduolinio nusiginklavimo sutartį „New START“.
