„Šalies, kuriai prisiekiau ištikimybę nebėra“, – sakė jis RFE/RL Ukrainos tarnybai, kuri išnagrinėjo dokumentus, susijusius su V.Ammosovo karine tarnyba Rusijoje.
Neseniai vaikščiodamas po Kijevo centrą V.Ammosovas sustojo pažiūrėti į sunaikintos Rusijos karinės technikos ekspoziciją.
„Šie vaikinai nesuprato, už ką žūsta, – sakė jis. – Džiaugiuosi, kad jie niekada čia nepateko. Džiaugiuosi, kad stovime laisvame, klestinčiame mieste. Kartu man gaila vaikinų, kurie buvo šiose transporto priemonėse. Jie galėjo gyventi savo gyvenimus, jei Rusija būtų buvusi normali šalis.“
Kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V.Ammosovas buvo vienas iš tų nedaugelio rusų, kurie buvo pasirengę kovoti Kijevo pusėje.
„Paskambinau į Ukrainos ambasadą ir bandžiau susisiekti su Laisvosios Rusijos legionu, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinę struktūrą, kurioje kovai su Rusijos kariuomene tarnauja rusų perbėgėliai ir Rusijos bei Baltarusijos savanoriai. – Tačiau tai buvo bevaisis bandymas. Aš beveik pasidaviau.“
Tačiau 2022 m. lapkritį Lenkijoje buvo įkurta rusų emigrantų organizacija, verbuojanti savanorius kovoti už Ukrainą. Visų pirma grupė verbuoja Rusijos piliečius, kurie nėra etniniai rusai, įskaitant totorius, baškirus, čečėnus ir kitus. V.Ammosovas yra etninis jakutas iš Sibiro Sachos respublikos, dar vadinamos Jakutija.
„Tikiuosi pelnysiu pasitikėjimą“
Rusijos saugumo tarnybos nuo seno į opozicinių grupuočių gretas sodina šnipus ir provokatorius – ši praktika siekia dar caro laikus, todėl dažnai net sakoma, kad neegzistuoja toks dalykas kaip „buvęs“ Rusijos saugumo tarnybos karininkas. Todėl V.Ammosovas nenustebsta, kai jo klausiama, kaip juo galima pasitikėti.
„Niekada nėra jokių garantijų, – sakė jis. – Bet tikiuosi, kad savo tarnyba ir darbu prieš Rusiją užsitarnausiu pasitikėjimą“.
RFE/RL negalėjo nepriklausomai patikrinti V.Ammosovo pasakojimo apie jo praeitį, tačiau jį patvirtina tarnybos dokumentai. Jis teigė, kad buvo ne kartą patikrintas Ukrainos saugumo ir karinių struktūrų.
„Praėjau visus įmanomus ir neįmanomus patikrinimus, – sakė jis. – Jei dabar su jumis kalbu, vadinasi, juos praėjau“.
„Esu pasirengęs vykti į Rusijos teritoriją, – pridūrė jis, – ir sunaikinti ten esančius priešus. Mano tėvynės priešai yra tie, kurie remia V.Putino vyriausybę. Mano tautiečiai, pasirodo, tapo tamsiųjų jėgų tarnais“.
Nepagrįsti Maskvos teiginiai, kad Ukrainą užvaldė fašistai, V.Ammosovui kelia pasipiktinimą.
„Nėra fašistiškesnės valstybės už Rusiją“, – sakė jis.
Imperialisto pažanga
V.Ammosovo transformacija vyko ilgą laiką, jos pradžia buvo pasiekta dar karinės karjeros pradžioje. Kaip pats sako, jis yra dviejų Maskvos karų Čečėnijoje 1990-aisiais ir 2000-aisiais veteranas, baigęs prestižiškiausius šalies karinius institutus. Žvelgdamas atgal, jis sako, kad buvo mokomas būti „imperialistu“.
„Aš esu Sovietų Sąjungos produktas“, – sakė jis.
„Karai Čečėnijoje mane išblaivė, – pridūrė jis. – Buvau paveiktas propagandos ir maniau, kad ten buvo tikri banditai. Tačiau pamačiau paprastus žmones ir supratau, už ką jie kovoja. Tai buvo žmonių karas už laisvę.“
Tuo metu jis taip pat nusivylė rusų karininkais.
„Mane visada mokė, kad karininkai yra geriausi žmonės šalyje, – kalbėjo V.Ammosovas. – Bet tada pamačiau, kokie jie buvo, kai 10 dienų negėrė. Buvo tokių, kurie tiesiog viską sugadindavo. Buvo tokių, kurie pardavinėjo savo ginklus. Buvo tokių, kurie tiesiog mus išdavė ir pasiuntė mus į žudynes“.
Nepaisant to, jis buvo įsitikinęs, kad turi atlikti savo pareigą ir „ginti tėvynę“.
Po kovinės patirties, pasak V.Ammosovo, jis buvo įdarbintas Rusijos karinėje žvalgyboje, kur buvo mokomas naudotis matematiniu modeliavimu, kad „rastų pažeidžiamą šalies ekonomikos tašką“.
„Silpnąją vietą galima rasti bet kurioje sudėtingoje techninėje sistemoje, – sakė jis. – Šiais laikais be elektros nėra gyvenimo. Net ir išjungus visus išmaniuosius telefonus kelioms valandoms, tai gali turėti didelį poveikį ekonomikai.“
Galutinis tikslas, padarė išvadą jis, buvo „sunaikinti ištisas šalis“.
Pasipriešinimas
Kaip etninis jakutas, V.Ammosovas sakė, kad dažnai susidurdavo su etninių rusų rasizmu ir šovinizmu. Jis sakė, kad neretai didžiuosiuose Rusijos miestuose jį sustabdo policija arba užgaulioja praeiviai vien dėl to, kad viešai kalba jakutų kalba.
„Kai nuvažiavau į Maskvą ir įėjau į metro stotį, mane iš karto sustabdydavo, – sakė jis. – Mane, kaip „ne rusą“, išgelbėdavo tik pareigūno dokumentai. Su manimi buvo elgiamasi kaip su antrarūšiu žmogumi.“
„Nuo to laiko, kai esu Ukrainoje, manęs niekada neprašė paso, – pridūrė V.Ammosovas. – Niekada nebuvau sustabdytas policijos.“
Pasak jo, jis dar labiau nusivylė, kai V.Putino Rusija tapo vis labiau autoritarinė.
„Buvo sunku žiūrėti, kaip mušami žmonės, – sakė V.Ammosovas RFE/RL. – Ir žmones įkalina. Galvojau – ar negalime susivienyti ir pasipriešinti?“
Prieš Rusijai 2014 m. užgrobiant Ukrainos Krymo regioną ir pakurstant separatistinį karą Rytų Ukrainos dalyse, V.Ammosovas paliko aktyviąją tarnybą ir išėjo į atsargą.
Jis sakė manantis, kad Rusijoje yra daug susikaupusio įniršio, kuris kada nors gali išsiveržti, nes karas Ukrainoje silpnina labai centralizuotą Rusijos sistemą.
„Ar galite įsivaizduoti, kokia neapykanta kils žlugus Rusijai? – sakė jis. – Žmonės prisimins 100 ar 200 metų senumo įvykius.“
V.Ammosovo nuomone, jis teigė, kad 2014 m. Maskvos agresija prieš Ukrainą buvo Rusijos „pabaigos pradžia“.
„Aš tai supratau iš karto“, – reziumavo jis.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
