Amerikietis Benjaminas Ferenczas, būdamas 27 metų ir neturėjęs teisminio proceso patirties, buvo vienas svarbiausių proceso prokurorų, vėliau kovojęs dėl kompensacijų ir pavogto turto grąžinimo holokausto aukoms ir išgyvenusiesiems.
Jis mirė miegodamas dėl natūralių priežasčių penktadienio vakarą globos namuose Bointon Byče, Floridoje, sakė jo sūnus Donaldas Ferenczas. Naujienų agentūrai AFP jis sakė esąs įsitikinęs, kad jei tėvas būtų padaręs paskutinį pareiškimą, jis būtų pasisakęs už „įstatymą, o ne karą“.
Visą gyvenimą B. Ferenczas siekė, kad būtų įsteigtas Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), ir ši jo svajonė pagaliau išsipildė 2002 m., kai toks teismas buvo įkurtas Hagoje.
1945 m. po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje įkurtas Niurnbergo tribunolas padėjo pagrindą pasaulinei baudžiamojo teisingumo sistemai didžiausius žmonijos istorijoje žiaurumus vykdžiusiems asmenims teisti.
Per Niurnbergo teismus B. Ferenczui buvo pavesta patraukti baudžiamojon atsakomybėn specialius mobilius žudymo padalinius „Einsatzgruppen“, atsakingus už daugiau nei milijono žmonių, ypač žydų, žudynes, dažnai per masinį sušaudymą.
Iš 22 jo nuteistų nacių keturiems buvo įvykdyta mirties bausmė.
B. Ferenczas gimė 1920 m. Rytų Europoje, prieš pat jo tėvams žydams persikeliant į JAV. 1943 m. jis baigė Harvardo teisės mokyklą ir Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo JAV armijoje, įskaitant darbą karo nusikaltimų skyriuje. Jis keliavo į ką tik išlaisvintas koncentracijos stovyklas rinkti įrodymų apie ten įvykdytus žiaurumus.
„Buchenvaldo, Mauthauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklos ryškiai įsirėžė į mano sąmonę. Net ir šiandien, užmerkęs akis, regiu mirties reginius, kurių niekada negalėsiu pamiršti“, – citavo jį JAV Holokausto memorialinis muziejus.
TBT yra vienintelis pasaulyje nuolatinis nepriklausomas teismas, daugiau nei du dešimtmečius nagrinėjantis genocido ir karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.
