Antradienį paskelbtame interviu Airijos naujienų tarnybai RTE B.Clintonas sakė, kad jautė „asmeninį suinteresuotumą“ trapiu Ukrainos teritoriniu vientisumu. Jis sakė tikįs, kad Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą 2014 m. ir 2022 m., jei branduoliniai ginklai vis dar būtų buvę šalyje.
„Jaučiuosi asmeniškai suinteresuotas, nes pasiekiau, kad jie [Ukraina] sutiktų atsisakyti savo branduolinių ginklų, – sakė B.Clintonas. – Ir niekas netiki, kad Rusija būtų surengusi šį akibrokštą (invaziją -red.), jei Ukraina vis dar būtų turėjusi savo ginklų.“
1994 m. JAV kartu su buvusiu Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu ir buvusiu Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku padėjo tarpininkauti pasirašant Budapešto memorandumą, kuriuo buvo siekiama atsikratyti branduolinių ginklų, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo vis dar buvo dislokuoti Ukrainos teritorijoje.
JAV taip pat derėjosi dėl susitarimų, kad Rusija gerbtų Ukrainos suverenitetą ir sienas, o tai, pasak B.Clintono, taip pat buvo trumparegiška. 2014 m. Rusija pažeidė savo pažadą nekelti iššūkių Ukrainos sienoms, kai įsiveržė į Krymo piusiasalį ir jį aneksavo.
Kaip rašo „Wall Street Journal“, 1994 m. B.Clintonas galiausiai pasiūlė L.Kravčiukui 700 mln. dolerių ir „tvirtas saugumo garantijas“ už branduolinį nusiginklavimą.
„Žinojau, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nepritarė prezidento B.Jelcino sudarytam susitarimui niekada nesikišti į Ukrainos teritorines ribas – susitarimui, kurį jis sudarė, nes norėjo, kad Ukraina atsisakytų savo branduolinių ginklų, – interviu sakė B.Clintonas. – Jie bijojo jų atsisakyti, nes manė, kad tai vienintelis dalykas, apsaugantis juos nuo ekspansionistinės Rusijos.“
Djuko universiteto Sanfordo viešosios politikos mokyklos docentas Simonas Milesas, Sovietų Sąjungos bei JAV ir Sovietų Sąjungos santykių istorikas, leidiniui „Insider“ sakė, kad be šio susitarimo Rusija būtų gerai pagalvojusi, ar 2014 m. ir 2022 m. verta įsiveržti į Ukrainą.
„Branduolinių ginklų turinti Ukraina būtų labai pasitikėjusi teritoriniu vientisumu, – sakė S.Milesas. – Tikėtina, kad šios invazijos būtume neišvydę.“
Jis pridūrė, kad galvojimas apie neišvengiamą Rusijos invaziją nebuvo vienintelė JAV motyvacija, nes JAV užsienio politika tapo stipriai orientuota į denuklearizaciją plačiąja prasme.
„Daug kas buvo susiję su branduolinių ginklų platinimo rizika ir branduolinių ginklų saugumo užtikrinimo iššūkiais, – paaiškino S.Milesas. – Tai buvo didelė JAV siekio denuklearizuotis dalis: tokios šalys kaip Ukraina ir Kazachstanas turėjo daug rūpesčių, o branduoliniai ginklai yra brangūs.“
Pasak WSJ, po 1994 m. susitarimo pasirašymo L.Kravčiukas pasakė, kad „jei rytoj Rusija įžengs į Krymą, niekas nepakels nė antakio“.
B.Clintonas pripažino, kad V.Putinas įžvalgiai numatė, kaip šiuo susitarimu buvo susilpninta Ukraina, ir 2014 m. suplanavo pirmąją galimybę įsiveržti į Krymą.
„Kai jam pasidarė patogu, prezidentas V.Putinas ją (sutartį) sulaužė ir pirmasis užėmė Krymą“, – teigė B.Clintonas, turėdamas omenyje 2014 m. Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
„Ir aš dėl to jaučiuosi siaubingai, nes Ukraina yra labai svarbi šalis“, – pridūrė jis.
