Neseniai suformuoto Rusijos šturmo būrio nariai teigia, kad jų vadai, patyrę „didžiulių“ nuostolių Rytų Ukrainoje, dislokavo karius, kad neleistų jiems atsitraukti, ir grasino jiems mirtimi.
„14 dienų sėdėjome po atvira minosvaidžių ir artilerijos ugnimi, – okupantas Aleksandras Gorinas sako kreipimesi, kuris pirmą kartą pasirodė penktadienį Rusijos „Telegram“ kanaluose. – Mes patyrėme didžiulių nuostolių. Trisdešimt keturi žmonės buvo sužeisti, o 22 žuvo, įskaitant mūsų vadą.“
Kitas karys sakė, kad operacijų pradžioje dalinį iš pradžių sudarė 161 vyras.
A. Gorinas sakė, kad jo vyrai priėmė sprendimą grįžti atgal į Rusijos kariuomenės štabą, tačiau viršininkai atsisakė juos evakuoti: „Jie pastatė užkardos dalinius už mūsų nugaros ir neleido mums palikti pozicijos... Jie grasina sunaikinti mus po vieną ir kaip vienetą. Jie nori mus sušaudyti kaip visiškai aplaidžios nusikalstamos vadovybės liudininkus.“
Vadinamieji „užkardos kareiviai“ arba kovos su pasitraukimu pajėgos – tai kariniai daliniai, dislokuoti už fronto pajėgų, kad palaikytų drausmę ir neleistų kariams bėgti.
„Mūsų vadai yra nusikalstama organizacija. Kitaip to pasakyti neįmanoma“, – patikino kitas rusų karys, prisistatęs Sergejaus Moldanovo vardu.
Dienraščiui „The Guardian“ susisiekus su trimis iš vaizdo įraše esančių rusų, jie patvirtino, kad yra būrio „Audra“ nariai, ir patvirtino klipe pateiktą pasakojimą.
Vyrai, kurie prašė neviešinti jų vardo, sakė, kad nuo to laiko jie buvo evakuoti iš fronto linijos.
Sausio mėn. gynybos ministerija įsteigė būrį „Audra“, kad jis dalyvautų Maskvos vykdomame žiemos puolime Rytų Ukrainoje. Formuodama padalinį ministerija teigė, kad jis „specialiai sukurtas tam, kad galėtų pralaužti sudėtingiausius ir ešeloninius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos sektorius“.
Remiantis pranešimais Rusijos žiniasklaidoje ir kelių kovotojų socialinių tinklų paskyrose paskelbtomis nuotraukomis, dalinį sudaro daugiausia Rusijos veteranai, dalyvavę pirmajame Rusijos puolime Ukrainoje 2014 m.
„Audros“ okupantai teigė, kad jie buvo verčiami duoti pinigų savo vadams, o atsisakiusieji buvo siunčiami į fronto liniją.
Jų kreipimasis yra naujausias iš nuolatinio panašių vaizdo įrašų srauto, kuriuose Rusijos kariai skundžiasi dėl blogo elgesio su jais.
Tai sutampa su Maskvos žiemos puolimu Rytų Ukrainoje ir rodo, kad Rusijos karius ir toliau kamuoja žema moralė ir blogas valdymas. Šie įrašai taip pat liudija, kad Maskva, siekdama pralaužti Ukrainos gynybą, yra pasirengusi siųsti savo karius į pozicijas, kuriose jiems gresia mirtis.
Praėjusį lapkritį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos pajėgos tikriausiai pradėjo dislokuoti „užkardų karius“ arba „blokuojančius padalinius“.
„Dezertyrų šaudymo taktika greičiausiai liudija apie prastą Rusijos pajėgų kokybę, žemą moralę ir nedrausmingumą“, – tada buvo rašoma ministerijos pareiškime.
Kremlius iš esmės atmetė pranešimus, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turėjo dezertyrų, kuriuos paskatino prastos sąlygos ir žema moralė.
„Ar yra vaikinų, kurie dezertyravo iš savo kovinių postų? Taip, to pasitaikydavo... dabar vis rečiau, – praėjusių metų pabaigoje sakė V. Putinas. – Dar kartą kartoju, kad jokie tokio pobūdžio atvejai nėra masinio pobūdžio.
Rusijos kariuomenė, padedama sukarintos „Wagner“ grupuotės, jau daugiau kaip du mėnesius meta į mūšį dešimtis tūkstančių karių, siekdama įsitvirtinti Donbaso regione. Tačiau Maskvos puolimas 260 kilometrų ilgio lanke Rytų Ukrainoje atnešė minimalius laimėjimus ir milžiniškus nuostolius. Vakarų pareigūnų vertinimu, Rusijos pusėje žuvo arba buvo sužeista iki 200 000 žmonių.
Sekmadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu atleido rytinės karinės apygardos vadą generolą leitenantą Rustamą Muradovą.
Jo atleidimas yra naujausias aukščiausiosios vadovybės pertvarkymas, vykstant daugybei nesėkmių mūšio lauke. Kremliui artimi provakarietiški tinklaraštininkai siejo Muradovo atleidimą su jo nesėkmingais bandymais užimti Vuhledaro miestą Donecke.
Manoma, kad R. Muradovui vadovaujant Rusija praėjusį mėnesį per tris savaites trukusį mūšį Vuhledare prarado daugiau kaip 100 tankų ir šarvuočių.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
