Tai pirmieji rinkimai valdant šios Vidurinės Azijos šalies naujajam prezidentui, pernai paveldėjusiam valdžią, o taip pat panaikinus įstatymų leidžiamosios valdžios aukštuosius rūmus ir vietoj jų sukūrus aukščiausiąjį organą.
Balsavimo apylinkės atsidarė septintą ryto vietos laiku ir užsidarys 19 valandą.
Turkmėnija, buvusi sovietinė respublika, yra viena labiausiai pasaulyje represinių ir uždarų valstybių, apie režimo sprendimus žinoma labai mažai. Beveik du dešimtmečius šalį valdė viena šeima, Vakarų stebėtojai nė vienų rinkimų nepripažino laisvais ar sąžiningais.
Buvęs odontologas ir sveikatos ministras Gurbanguly Berdymuchamedovas atėjo į valdžią 2006 m., jis pakeitė mirusį pirmąjį šalies prezidentą Saparmuratą Nijazovą.
G. Berdymuchamedovas, per savo kadenciją įtvirtinęs stiprų asmenybės kultą, praėjusiais metais po simbolinių pirmalaikių rinkimų perdavė vadžias sūnui Serdarui, tačiau liko parlamento aukštųjų rūmų pirmininku.
Sausio mėnesį 65 metų G. Berdymuchamedovas pasiūlė panaikinti aukštuosius rūmus, jo prašymu įsteigtus 2021 m., ir įsteigė „aukščiausią atstovaujamąją liaudies valdžios instituciją“ – Liaudies Tarybą.
Jis buvo paskirtas naujosios institucijos vadovu ir, stebėtojų teigimu, tikroji valdžia liko jo rankose.
Naujoji tarybą nustato svarbiausias Turkmėnijos vidaus ir užsienio politikos kryptis ir yra daug įtakingesnė už 125 narių vienerių rūmų nacionalinę asamblėją.
Atsistatydinęs G. Berdymuchamedovas susitiko su keliais užsienio lyderiais, tarp jų – su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pernai. „Gynėju“ vadinamo G. Berdymuchamedovo garbei statomas naujas miestas.
Turkmėnija yra viena uždariausių pasaulio šalių, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ vertinimu, pagal spaudos laisvę iš 180 valstybių užima 177 vietą, blogesnė padėtis tik Irane, Eritrėjoje ir Šiaurės Korėjoje. Šalies ekonomika labai priklausoma nuo dujų eksporto į Kiniją ir kiek mažiau į Rusiją bei Iraną.
